aA
Apie Baltijos jūros priekrantės žuvų išteklių naudojimą kalbama seniai. Tačiau daugelis kalbų ir svarstymų remiasi emocijomis, o visų teiginių skiriamasis bruožas – informacijos trūkumas ar padrikų faktų laisvas interpretavimas. Kaip yra iš tikrųjų?
Stintų žvejyba jūroje
Stintų žvejyba jūroje
© Mindaugas Milinis

Baltijos jūros priekrantei priskiriama iki 20 m gylio vidutiniškai apie trijų kilometrų pločio pakrantės juosta, kurios bendras plotas sudaro 371,1 km2. Verslinė žvejyba priekrantės zonoje po nepriklausomybės atgavimo atsinaujino 1992 m. pradėjus steigtis privačioms žvejybos įmonėms ir jos intensyvumas iki 2001 m. didėjo. 2000–2007 m. žvejojo 100–110 įmonių, vidutiniškai per metus laimikiai siekė 437 t.

Nuo 2007 m. buvo vykdoma ES ir Lietuvos biudžeto remiama programa, kuria siekta sumažinti priekrantės verslinės žvejybos intensyvumą. Iki 2013 m. žvejybos pajėgumus planuota sumažinti perpus.

Kuršių nerijos jūros priekrantėje verslinės žvejybos intensyvumas žymiai mažesnis nei šiauriau Klaipėdos esančiuose vandenyse. Nors Kuršių nerijos jūros priekrantė sudaro apie pusę Lietuvos priekrantės, jai tenka tik kiek daugiau nei penktadalis viso žvejybos intensyvumo.

Apie kokių žuvų išteklius kalbama? Lietuvos Baltijos jūros ekonominėje zonoje užregistruotos 63 žuvų ir nėgių rūšys. Dar keturios rūšys buvo aptiktos Baltijos jūroje po 2003 m. – ragys, jūrų liežuvis, gelsvasis jūrgaidis, paprastasis vilkešeris. Iš Baltijos jūroje užregistruotų 67 rūšių 20 yra gėlavandenės. 33 sugaunamos žuvų rūšys laikomos įprastomis. Komercinę reikšmę turi 19 jūroje sugaunamų žuvų ir nėgių rūšių.

Pastarąjį dešimtmetį Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose plačiai paplito invazinis juodažiotis grundalas. Vietomis jis tapo vyraujančia žuvimi, o Kuršių mariose, nors ir gana negausus, paplitęs plačiai, daugiausiai pakrančių vandenyse, ir pagaunamas net ir Rusijai priklausančioje centrinėje dalyje.

Baltijos jūros priekrantėje svarbiausios verslinei žvejybai žuvys yra menkė, stinta, strimelė ir upinė plekšnė, pastaraisiais metais ir invaziniai juodažiočiai grundalai, mažesnę laimikių dalį sudaro žiobriai, otai, vėjažuvės, sterkai. Svarbiausia mėgėjiškos žvejybos žuvis yra menkė.

Menkės
Menkės
© Pixabay


Kaip žvejojama priekrantės zonoje? Čia stebima žvejojančių įmonių skaičiaus mažėjimo ir bendrų laimikių didėjimo tendencijos. 2008 m. žvejybą priekrantėje vykdė 98, o 2013-2019 m. - 49-54 įmonės. 2004-2009 m. vidutiniškai buvo pagaunama 408 t, tuo tarpu 2013-2018 m. – 521 t žuvų. Šį padidėjimą labiausiai nulėmė juodažiočių grundalų laimikiai.

Pastaraisiais metais svarbiausiomis priekrantės žvejyboje žuvimis tiek pagal sugaunamus laimikius, tiek pagal pajamas tapo stintos ir grundalai. Anksčiau svarbiausia buvusi menkė, 2017 m. pagal laimikių vertę buvo trečioje vietoje, o nuo šių metų verslinė jų žvejyba remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis sustabdyta visai.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorija, atliko tyrimus, kurie atskleidė ne tik verslinės priekrantės žvejybos organizavimo, bet ir žuvų išteklių bei jų naudojimo pokyčius. Visų pirma, pastaruosius kelis metus žymiai intensyviau naudojamos gaudyklės, bet ne tinklai. Per 2013-2019 m. laikotarpį jomis buvo pagauta 51,1 proc. visų verslinių laimikių. Stebima gaudyklių naudojimo intensyvumo didėjimo tendencija, nuo 2016 m. jomis pagaunama daugiau nei 60 proc. metinių laimikių, 2018 m. - net 70 proc. Tuo pačiu laikotarpiu priekrantėje žymiai sumažėjo žvejybos 45-90 mm tinklais intensyvumas. Šis faktas turėtų būti gera naujiena, nes tinkluose visada žūsta daug žiemojančių vandens paukščių.

2013-2019 m. Baltijos jūros priekrantės bendrijoje gausiausios žuvys buvo upinė plekšnė, žiobris, stinta, strimelė ir juodažiotis grundalas, jų bendra dalis pagal gausumą sudarė 87,4 proc., pagal biomasę – 77,9 proc. visų laimikių. Analizė parodė, kad strimelių laimikiai pastaruosius keletą metų išlieka arti daugiamečio vidurkio. Taip pat stabilūs išlieka plekšnių laimikiai. Menkių laimikių mažėjimas gali būti siejamas su žvejybos intensyvumo jas gaudančiais įrankiais mažėjimu bei bloga jų išteklių būkle. Žiobrių ir sterkų mažesni nei vidutiniai laimikiai sietini su jų išteklių būkle, tačiau ji labai priklauso nuo žvejybos Kuršių mariose, kur pagaunama didžioji dalis šių žuvų. Otų mažesni nei vidutiniai laimikiai nuo 2014 m., lyginant su pastarųjų 25 metų vidurkiu, taip pat sietini su išteklių būkle. Pastaruosius ketverius metus registruojami rekordiniai vėjažuvių laimikiai.

2015-2019 m. registruojami apie ketvirtadaliu didesni nei daugiametis vidurkis stintų laimikiai. Toks jų didėjimas gali būti susijęs su intensyvesne stintų žvejyba didėjant priekrantėje naudojamų gaudyklių kiekiui. Per pastaruosius tris stintų žvejybos sezonus (žiema-pavasaris) priekrantėje vidutiniškai pagaunama apie trečdalį visų stintų laimikių, gaudomų neršto migracijos į Nemuno deltą metu.

Stintų šventė Palangoje
Stintų šventė Palangoje
© Palangos sav.


2019 m. tyrimo duomenimis, stambiausios stintos sugaunamos 16-18 mm stintiniais tinklais, priekrantėje naudojamos gaudyklės ir Kuršių mariose naudojamos stintinės gaudyklės gaudo beveik vienodo dydžio stintas, kiek mažesnės žuvys pagaunamos traukiamais tinklais Nemuno deltoje. Vertinant ilgalaikius laimikius nuo 1950 m., taip pat stebimas jų didėjimas: pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu vidutiniškai pagaunama beveik 80 proc. didesni laimikiai nei ankstesniu laikotarpiu.

Žuvų ekologijos laboratorijos vadovo dr. Lino Ložio nuomone, Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų ištekliai yra tik maža, sudėtinė visos Baltijos jūros išteklių dalis. Todėl žuvų išteklių būklė Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje priklauso nuo visos tos išteklių grupės būklės. Pagal tarptautinius vertinimus, Lietuvos vandenyse eksploatuojamų menkių ir strimelių išteklių būklė yra bloga, brėtlingių būklė gera, o upinių plekšnių ir otų būklė neįvertinta, nes tam nepakanka duomenų apie atitinkamas išteklių grupes Baltijos jūroje.

Tyrimai parodė, kad vertinant pagal ES Jūros strategijos pagrindų direktyvos kriterijus, žuvų bendrijos būklė Lietuvos priekrantėje yra vertintina kaip bloga. To priežastys greičiausiai yra pernelyg intensyvi žvejyba ne tik priekrantėje, bet ir Kuršių mariose, kadangi iš marių į priekrantę migruojančios žuvys taip pat turi įtakos rodiklio reikšmėms.

2016-2018 m. esminio kitų žuvų (be grundalų ir menkių) laimikių pokyčio dėl intensyvesnio gaudyklių naudojimo priekrantėje nebuvo. Žvejybos intensyvumo didėjimas gali turėti neigiamą poveikį tiek žuvų ištekliams, tiek žvejybos efektyvumui, ypač intensyviausiai eksploatuojamose akvatorijose.
Mokslininkai įsitikinę, kad pastarųjų metų priekrantės vandenų būklė vertinant pagal žuvų rodiklius yra bloga, tačiau ji priklauso ir nuo žuvų išteklių būklės Kuršių mariose. Atsižvelgiant į tai, verslinė žvejybos intensyvumas ir žuvų išteklių eksploatavimas abiejose šiose akvatorijose turėtų būti mažinamas, tačiau invazinių grundalų žvejyba, jų nerštinių santalkų sezono pakrančių seklumose metu balandžio-birželio mėn. pradžioje turėtų būti kuo labiau skatinama.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
2.9000

Ornitologai specialiu siųstuvu pažymėjo Lietuvoje retą paukštį – žuvininką: seka jo kelionę

Balsva galva, tamsia skruostų juosta ir melsvomis kojomis išsiskiriantis žuvininkas – Lietuvoje...

Miške aptiko įspūdingos spalvos grybų: neįmanoma atitraukti akių

Lietuvoje auga daugybė grybų rūšių, kurios žavi savo formomis ir spalvomis. Vis tik vienas...

Teko gelbėti orientaciją praradusią meškutę: prisiragavo haliucinogeninio medaus

Ketvirtadienį, rugpjūčio 11 dieną, nacionalinių parkų darbuotojų komandos Turkijos šiaurės...

Atliko neįprastą eksperimentą su vilko smegenimis: tokių išvadų mokslininkai nesitikėjo (1)

Vilkai yra nepaprastai įdomūs gyvūnai. Mokslininkai sako, kad lygindami jų ir šunų miego...

Ežere žvejojusi šeima sutiko žaltį ir pavaišino jį žuvimi: tai, kaip pasielgė roplys, visus nustebino

Utenos rajone ežere žvejojusi šeima sutiko žaltį ir nusprendė jį pavaišinti ką tik sugauta...

Top naujienos

Karo ekspertai: fiksuojami sunkiai suprantami Rusijos pajėgų veiksmai Kryme prasideda medžioklės sezonas (1)

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai feisbuke antradienio...

Kreivys apie baisiausią dieną Lietuvos elektros energetikos istorijoje: įvyko paradoksali situacija (13)

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad rekordinė elektros kaina „ Nord Pool “ biržos...

Įvardijo, kiek ilgai laikysis aukštos elektros kainos: liberalizaciją atidės iki rinkimų (1)

Aukštos elektros energijos kainos gali laikytis iki 2024 metų, sako energetikos viceministrė Inga...

Prabilo apie kosmines elektros kainas: Lietuvą apiplėšinėja, o Landsbergis su Kreiviu toliau miega (23)

Opoziciniai socialdemokratai užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir energetikos...

Žiniasklaida: po Blinkeno klausimo Lavrovas tylomis paliko salę JAV perspėjimais patikėjo tik Baltijos šalys ir JK (9)

JAV politinė vadovybė apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus pulti Ukrainą sužinojo...

Tiesioginė transliacija / Krepšinio zona apie koridą su Ispanija ir Jocytės magiją

Į „Delfi TV“ po trumpų vasaros atostogų grįžta laida „Krepšinio zona“. Visą mėnesį ji...

Rusijos teritorijoje sprogo sunkvežimis su kariškiais

Su Ukraina besiribojančioje Rusijos Kursko srityje sprogo sunkvežimis „Kamaz“ su...

Karas Ukrainoje. „Žemė degs po okupantais“: okupuotame Melitopolyje – stiprus sprogimas rusų okupantai pranešė apie uždarytą Krymo tiltą – turi planą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino laikinai okupuoto Krymo gyventojus nesiartinti...

Dmitrijus Gordonas paviešino vaizdo įrašą, kuriame Lolita įžeidinėja ukrainiečius: ją apsėdo velnias (2)

Ukrainos žurnalistas, TV laidų vedėjas Dmitrijus Gordonas parodė vaizdo įrašą su Mukačeve...

M360 PremiumDovilė Jablonskaitė

„Lidl“ kuria naują bendradarbiavimo su partneriais žanrą: nežino, ar pavyks, bet bus pabandyta

„Norėčiau atsijungti, paskaityti knygų, pavažinėti po vynines, pavalgyti gero maisto,...