aA
Apie Baltijos jūros priekrantės žuvų išteklių naudojimą kalbama seniai. Tačiau daugelis kalbų ir svarstymų remiasi emocijomis, o visų teiginių skiriamasis bruožas – informacijos trūkumas ar padrikų faktų laisvas interpretavimas. Kaip yra iš tikrųjų?
Stintų žvejyba jūroje
© Mindaugas Milinis

Baltijos jūros priekrantei priskiriama iki 20 m gylio vidutiniškai apie trijų kilometrų pločio pakrantės juosta, kurios bendras plotas sudaro 371,1 km2. Verslinė žvejyba priekrantės zonoje po nepriklausomybės atgavimo atsinaujino 1992 m. pradėjus steigtis privačioms žvejybos įmonėms ir jos intensyvumas iki 2001 m. didėjo. 2000–2007 m. žvejojo 100–110 įmonių, vidutiniškai per metus laimikiai siekė 437 t.

Nuo 2007 m. buvo vykdoma ES ir Lietuvos biudžeto remiama programa, kuria siekta sumažinti priekrantės verslinės žvejybos intensyvumą. Iki 2013 m. žvejybos pajėgumus planuota sumažinti perpus.

Kuršių nerijos jūros priekrantėje verslinės žvejybos intensyvumas žymiai mažesnis nei šiauriau Klaipėdos esančiuose vandenyse. Nors Kuršių nerijos jūros priekrantė sudaro apie pusę Lietuvos priekrantės, jai tenka tik kiek daugiau nei penktadalis viso žvejybos intensyvumo.

Apie kokių žuvų išteklius kalbama? Lietuvos Baltijos jūros ekonominėje zonoje užregistruotos 63 žuvų ir nėgių rūšys. Dar keturios rūšys buvo aptiktos Baltijos jūroje po 2003 m. – ragys, jūrų liežuvis, gelsvasis jūrgaidis, paprastasis vilkešeris. Iš Baltijos jūroje užregistruotų 67 rūšių 20 yra gėlavandenės. 33 sugaunamos žuvų rūšys laikomos įprastomis. Komercinę reikšmę turi 19 jūroje sugaunamų žuvų ir nėgių rūšių.

Pastarąjį dešimtmetį Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose plačiai paplito invazinis juodažiotis grundalas. Vietomis jis tapo vyraujančia žuvimi, o Kuršių mariose, nors ir gana negausus, paplitęs plačiai, daugiausiai pakrančių vandenyse, ir pagaunamas net ir Rusijai priklausančioje centrinėje dalyje.

Baltijos jūros priekrantėje svarbiausios verslinei žvejybai žuvys yra menkė, stinta, strimelė ir upinė plekšnė, pastaraisiais metais ir invaziniai juodažiočiai grundalai, mažesnę laimikių dalį sudaro žiobriai, otai, vėjažuvės, sterkai. Svarbiausia mėgėjiškos žvejybos žuvis yra menkė.

Menkės
Menkės
© Pixabay


Kaip žvejojama priekrantės zonoje? Čia stebima žvejojančių įmonių skaičiaus mažėjimo ir bendrų laimikių didėjimo tendencijos. 2008 m. žvejybą priekrantėje vykdė 98, o 2013-2019 m. - 49-54 įmonės. 2004-2009 m. vidutiniškai buvo pagaunama 408 t, tuo tarpu 2013-2018 m. – 521 t žuvų. Šį padidėjimą labiausiai nulėmė juodažiočių grundalų laimikiai.

Pastaraisiais metais svarbiausiomis priekrantės žvejyboje žuvimis tiek pagal sugaunamus laimikius, tiek pagal pajamas tapo stintos ir grundalai. Anksčiau svarbiausia buvusi menkė, 2017 m. pagal laimikių vertę buvo trečioje vietoje, o nuo šių metų verslinė jų žvejyba remiantis Europos Komisijos rekomendacijomis sustabdyta visai.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorija, atliko tyrimus, kurie atskleidė ne tik verslinės priekrantės žvejybos organizavimo, bet ir žuvų išteklių bei jų naudojimo pokyčius. Visų pirma, pastaruosius kelis metus žymiai intensyviau naudojamos gaudyklės, bet ne tinklai. Per 2013-2019 m. laikotarpį jomis buvo pagauta 51,1 proc. visų verslinių laimikių. Stebima gaudyklių naudojimo intensyvumo didėjimo tendencija, nuo 2016 m. jomis pagaunama daugiau nei 60 proc. metinių laimikių, 2018 m. - net 70 proc. Tuo pačiu laikotarpiu priekrantėje žymiai sumažėjo žvejybos 45-90 mm tinklais intensyvumas. Šis faktas turėtų būti gera naujiena, nes tinkluose visada žūsta daug žiemojančių vandens paukščių.

2013-2019 m. Baltijos jūros priekrantės bendrijoje gausiausios žuvys buvo upinė plekšnė, žiobris, stinta, strimelė ir juodažiotis grundalas, jų bendra dalis pagal gausumą sudarė 87,4 proc., pagal biomasę – 77,9 proc. visų laimikių. Analizė parodė, kad strimelių laimikiai pastaruosius keletą metų išlieka arti daugiamečio vidurkio. Taip pat stabilūs išlieka plekšnių laimikiai. Menkių laimikių mažėjimas gali būti siejamas su žvejybos intensyvumo jas gaudančiais įrankiais mažėjimu bei bloga jų išteklių būkle. Žiobrių ir sterkų mažesni nei vidutiniai laimikiai sietini su jų išteklių būkle, tačiau ji labai priklauso nuo žvejybos Kuršių mariose, kur pagaunama didžioji dalis šių žuvų. Otų mažesni nei vidutiniai laimikiai nuo 2014 m., lyginant su pastarųjų 25 metų vidurkiu, taip pat sietini su išteklių būkle. Pastaruosius ketverius metus registruojami rekordiniai vėjažuvių laimikiai.

2015-2019 m. registruojami apie ketvirtadaliu didesni nei daugiametis vidurkis stintų laimikiai. Toks jų didėjimas gali būti susijęs su intensyvesne stintų žvejyba didėjant priekrantėje naudojamų gaudyklių kiekiui. Per pastaruosius tris stintų žvejybos sezonus (žiema-pavasaris) priekrantėje vidutiniškai pagaunama apie trečdalį visų stintų laimikių, gaudomų neršto migracijos į Nemuno deltą metu.

Stintų šventė Palangoje
Stintų šventė Palangoje
© Palangos sav.


2019 m. tyrimo duomenimis, stambiausios stintos sugaunamos 16-18 mm stintiniais tinklais, priekrantėje naudojamos gaudyklės ir Kuršių mariose naudojamos stintinės gaudyklės gaudo beveik vienodo dydžio stintas, kiek mažesnės žuvys pagaunamos traukiamais tinklais Nemuno deltoje. Vertinant ilgalaikius laimikius nuo 1950 m., taip pat stebimas jų didėjimas: pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu vidutiniškai pagaunama beveik 80 proc. didesni laimikiai nei ankstesniu laikotarpiu.

Žuvų ekologijos laboratorijos vadovo dr. Lino Ložio nuomone, Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų ištekliai yra tik maža, sudėtinė visos Baltijos jūros išteklių dalis. Todėl žuvų išteklių būklė Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje priklauso nuo visos tos išteklių grupės būklės. Pagal tarptautinius vertinimus, Lietuvos vandenyse eksploatuojamų menkių ir strimelių išteklių būklė yra bloga, brėtlingių būklė gera, o upinių plekšnių ir otų būklė neįvertinta, nes tam nepakanka duomenų apie atitinkamas išteklių grupes Baltijos jūroje.

Tyrimai parodė, kad vertinant pagal ES Jūros strategijos pagrindų direktyvos kriterijus, žuvų bendrijos būklė Lietuvos priekrantėje yra vertintina kaip bloga. To priežastys greičiausiai yra pernelyg intensyvi žvejyba ne tik priekrantėje, bet ir Kuršių mariose, kadangi iš marių į priekrantę migruojančios žuvys taip pat turi įtakos rodiklio reikšmėms.

2016-2018 m. esminio kitų žuvų (be grundalų ir menkių) laimikių pokyčio dėl intensyvesnio gaudyklių naudojimo priekrantėje nebuvo. Žvejybos intensyvumo didėjimas gali turėti neigiamą poveikį tiek žuvų ištekliams, tiek žvejybos efektyvumui, ypač intensyviausiai eksploatuojamose akvatorijose.
Mokslininkai įsitikinę, kad pastarųjų metų priekrantės vandenų būklė vertinant pagal žuvų rodiklius yra bloga, tačiau ji priklauso ir nuo žuvų išteklių būklės Kuršių mariose. Atsižvelgiant į tai, verslinė žvejybos intensyvumas ir žuvų išteklių eksploatavimas abiejose šiose akvatorijose turėtų būti mažinamas, tačiau invazinių grundalų žvejyba, jų nerštinių santalkų sezono pakrančių seklumose metu balandžio-birželio mėn. pradžioje turėtų būti kuo labiau skatinama.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(9 žmonės įvertino)
2.6667

Lietuvos gandrai mėgaujasi saule: jau aišku, kuriose pasaulio vietose jie yra (5)

Gamtos tyrimų centro Paukščių ekologijos laboratorijos mokslininkai , talkinant Ventės rago...

Miškų gaisrai negailestingai naikina planetos miškus: mokslininkai sprendžia dilemą (6)

Nors miškų gaisrai yra nuolatinė pietų Europos , Australijos , Afrikos ir kai kurių...

Žvejyba Baltijos jūros priekrantėje kelia aistras: kokia yra tikroji žuvų išteklių būklė? (17)

Apie Baltijos jūros priekrantės žuvų išteklių naudojimą kalbama seniai. Tačiau daugelis kalbų...

Belgijos zoologijos sode pasaulį išvydo retas pietinis baltasis raganosis (1)

Belgijos zoologijos sode „Pairi Daiza“ pasaulį išvydo pietinis baltasis raganosis, kurio gimimas...

Netikėtas reiškinys Baltijos jūroje: pakrantėje – tūkstančiai „ledo kiaušinių“ (4)

Tūkstančiai kiaušinių formos ledo rutulių uždengė Suomijos paplūdimį – tai yra reto oro...

Top naujienos

Kručinkienė naujam bute ilgam likti neplanuoja: noriu į kaimą, bet ten dirbti – baisus išnaudojimas (250)

Kandidatuoti į Seimą besirengianti, dėl tariamo smurto prieš vaiką teista ir dukart išteisinta...

Griežta bausmė supurtė Rusiją: vieni siūlo rengti alternatyvias žaidynes, kitiems – didžiulė gėda

Pasaulinei antidopingo agentūrai (WADA) pirmadienį paskelbus naujas sankcijas Rusijos sportininkams,...

Prasideda „Normandijos ketverto“ susitikimas: Putinas – jau Paryžiuje su Putinu atvyksta rimtas desantas

Prezidento pareigas gegužę pradėjęs eiti politikos naujokas Volodymyras Zelenskis pirmadienį...

Ekonomistas sureagavo į valdžios veiksmus: neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose (120)

„Aš neatsimenu, kada valstybė buvo tokiame chaose, kokiame yra dabar, prie šio biudžeto...

Į Cololo laidotuves susirinkę draugai dalijosi prisiminimais apie paskutinį susitikimą: Vitalijus niekada niekuo nesiskundė (56)

Pirmadienio popietę Druskininkuose į paskutinę kelionę išlydėtas humoristas Vitalijus Cololo...

Taisyklės dėl posūkių į dešinę suglumino net naują policijos vadovą: žada vairuotojams nuolaidų (152)

Naujasis policijos generalinis komisaras Renatas Požėla sako, kad jį patį glumina Kelių eismo...

Sala, kurioje buvo turistų – neįžengiama policija: nėra jokių gyvybės ženklų

Naujosios Zelandijos policija teigia, kad dabar pernelyg pavojinga vykti į Baltąją salą, o...

Raseiniuose įžiebta eglė kyla į kovą su didžiaisiais miestais: elegancija ir subtilumas tiesiog užburia (7)

Daugelis Lietuvos miestų jau papuošė savo pagrindines miestų aikštes kalėdinėmis dekoracijomis...

Vitalijus Cololo išlydėtas į paskutinę kelionę: prie kapo duobės - jautri dukters daina ir daugelį sugraudinę žodžiai (234)

Pirmadienį per pietus Druskininkuose artimieji, bičiuliai, kolegos į paskutinę kelionę išlydėjo...