Payara

Gėlavandenė siaubūnė payara, švelniai tariant, gali priminti iš senų nespalvotų filmų atklydusį Nosferatu. Ši žuvis gali išaugti net iki 120 centimetrų, o jos didžiausias papuošalas – milžiniškos iltys. Jei žinote apie jūrines žuvis gyvatines švietenes (eng. – viper fish), tuomet galima sakyti, kad pažįstate ir payaras, tiesiog jos – gėlavandenė pastarųjų kopija. Daugiau skaitykite čia.

Neoclinus blanchardi

Nepaisant ypač grėsmingos išvaizdos, ši žuvis negalėtų rimtai sužeisti žmogaus, mat neoclinus blanchardi užauga vos iki 30 cm ilgio. Taigi, jei neoclinus blanchardi būtų bent šiek tiek didesnė, garantuojame, kad ji galėtų pridaryti užtektinai žalos. Bet neapsigaukite mažylės sugebėjimais, net ir būdama visai smulkutė, neoclinus blanchardi kaip reikiant pavaiko narus. Be to, šios žuvys sugeba susikauti su net keletą kartų už save didesniais aštuonkojais.

Arapaima

Arapaimos gali užaugti iki 3 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 182 kg. Tai – vienos didžiausių gėlavandenių žuvų visame pasaulyje. Arapaimos išliko beveik nepakitusios dar nuo pat gyvūnijos atsiradimo žemėje. Kaip ir keletas kitų „senovinių“ žuvų, arapaimos turi primityvius plaučius prie savo žiaunų, kurie leidžia žuvims įkvėpti oro. Kol kas mokslininkai neturi įtikinamų duomenų, įrodančių, kad arapaimos gali kelti grėsmę žmonėms, tačiau nėra jokių abejonių, kad vandens paukščių, kitų plėšriųjų žuvų ir netgi žinduolių susitikimas su arapaimomis nesibaigia gražiuoju.

Elektrinis ungurys

Elektriniai unguriai sugeba sukurti didesnę elektros srovę nei bet kurie kiti gyvūnai žemėje. Elektrinio ungurio „pabučiavimas“ sugeneruoja iki 700 voltų įtamą, kurios visiškai pakanka užmušti praktiškai kiekvieną upėje esantį gyvūną ir visai nesvarbu, ar tai būtų krokodilas, ar žvejys. Beje, elektriniai unguriai taip pat be jokių problemų gali uždegti ir kalėdines eglutes.

Daugiau skaitykite čia.