Kanibalizmas – visiškai įprastas reiškinys daugeliui plėšriųjų žuvų rūšių. Vienos savo gentaines puola tiesiog norėdamos ėsti, kitos – konkuruodamos dėl maisto ar slėptuvių. Tuo puikiai gali pasinaudoti ir žvejai, parinkdami masalus, kurie imituoja gaudomos žuvies rūšies atstovą.
Prie tipiškiausių mūsų vandenų kanibalų reikėtų priskirti lydekas ir ešerius. Ichtiologai teigia, kad šios žuvys jau gimsta su polinkiu į kanibalizmą ir savo gentaines gali pradėti puldinėti ūgtelėjusios vos iki kelių centimetrų ilgio.
Mažesnius savo gentainius taip pat mielai puola ir upėtakiai. Tiesa, jie taip pradeda elgtis, kai užauga didesni. Upeliai, kuriuose gyvena šios žuvys, būna šaltavandeniai, gyvybės, o kartu ir maisto, juose mažai, todėl didesnis upėtakis niekuomet neatsisakys suėsti mažesnį, nes žino, kad kita proga sočiau paėsti gali pasitaikyti negreitai.
Upėtakiai vienas kitą taip pat puldinėja ir pavasarį, kuomet po neršto pradeda ieškoti gyvenimui tinkamų slėptuvių. Tuomet upėtakiai aršiai puola įsibrovėlius į jų teritoriją, todėl ankstyvą pavasarį puikiu masalu gali tapti ne toks ir mažas 7-10 cm ilgio būtent upėtakį imituojantis vobleris.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
