Žuvinto rezervatas įtrauktas į Pasaulinį UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą. Tai pirmoji Lietuvos vietovė šiame tinkle.
Toks sprendimas priimtas Vokietijoje vykstančioje Tarptautinės koordinuojančios tarybos sesijoje.
1976 metais įkurtas Pasaulinis biosferos rezervatų tinklas šiandien jungia beveik 600 saugomų vietovių 114 valstybių.
Pasaulinis tinklas skatina integruotas žemės, vandens ir biologinės įvairovės tvarkymo, įtraukiant vietinius gyventojus, strategijas, remdamasis jau esama praktika, patvirtinančia tokių strategijų veiksmingumą gerinant gamtos apsaugos ir nuoseklaus, efektyvaus išteklių naudojimo rezultatus.
Kartu su Žuvinto biosferos rezervatu į Pasaulinį UNESCO „Žmogus ir biosfera“ biosferos rezervatų tinklą įtrauktas Blekingės archipelagas ir Nedre Dalälven upės regionas Švedijoje, Berlengo archipelagas Portugalijoje, Bras d’Or ežeras Kanadoje ir kitos vietos.
Lietuvos kaimynėse valstybėse jau yra po vieną ir daugiau pasauliniam tinklui priklausančių biosferos rezervatų. Keli iš jų: Belovežo girios biosferos rezervatas Baltarusijos ir Lenkijos teritorijoje, Šiaurės Vidzemės rezervatas Latvijoje, Rytų Karpatų, Tatrų rezervatai Lenkijoje.
Žuvinto biosferos rezervatas yra Pietų Lietuvoje, Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės fizinio geografinio rajono pietvakariniame pakraštyje. Jis apima Žuvinto ir Amalvos pelkių kompleksus, į Vakarus nuo Žuvinto esančius Buktos mišką ir Žaltyčio ežerą su pelkėtu apyežeriu.
Tai viena turtingiausių gamtine įvairove Lietuvos teritorijų, išsiskiriančių itin vertingu ir unikaliu gamtiniu kompleksu. Teritorijoje telkiasi retos ir nykstančios (tarp jų ir globaliai nykstančios) augalų ir gyvūnų rūšys bei mažai kur išlikę Lietuvoje šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės.
Trumpa istorija
Seniausio Lietuvoje Žuvinto rezervato steigimo istorija prasidėjo ir labiausiai susijusi su žymiausio praėjusio šimtmečio gamtininko ornitologo, tuometinio Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, Zoologijos katedros vedėjo Tado Ivanausko (1882 – 1970) veikla. Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje profesorius ėmėsi tirti Žuvinto ežero paukščius, organizavo kitus gamtos tyrimus. Jo rūpesčiu, siekiant išsaugoti nykstančius vandens paukščius, Žemės ūkio ministerija nusavino Žuvinto ežerą iš privačių asmenų ir 1937 m. jį perdavė Kauno universiteto Matematikos - gamtos mokslų fakultetui. Tuo pačiu Žuvinto ežere nuo 1937 metų buvo įvestas rezervato režimas: ežere ir jo apylinkėse 1 km atstumu uždrausta medžioti paukščius ir žinduolius. Sovietų laikais Žuvinto statusas ir apsaugos ribos ne kartą keitėsi. Jo globa periodiškai priklausė vienai ar kitai institucijai: Mokslų akademijai, Gamtos apsaugos komitetui.
Nuo 1993 m. Žuvinto gamtinis rezervatas įrašytas į Pelkių bei seklių vandenų (Ramsaro) konvencijos saugomų teritorijų sąrašą.
Žuvinto biosferos rezervatas įsteigtas, jo nuostatai ir zonų ribų planas patvirtinti Vyriausybės 2002 metais. Tai pirmasis tokio tipo rezervatas Lietuvoje.
Visas Žuvinto biosferos rezervatas nuo 2004 m. yra įtrauktas į Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų ekologinį tinklą „Natura 2000“. Lietuvos Vyriausybė Žuvinto biosferos rezervatui suteikė paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą bei priskyrė vietovėms, kurios atitinka Europinės svarbos natūralių buveinių ir rūšių, gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.
