Pratybų scenarijuje buvo numatyta, jog ant kopagūbrio ties Preila kils gaisras. Toje vietoje buvo uždegta dūminė šaškė, pasklido dūmai, kad ugniagesiai ir miškininkai galėtų praktikuotis, kaip privažiuoti prie gaisravietės, kaip greičiau gaisrą lokalizuoti.
Visiškai netikėtai nuo dūminės šaškės kilo realus gaisras, kuris pratybų scenarijuje nebuvo numatytas. Laimė, jog toje vietoje buvo keli žmonės, kurie liepsnas greitai užgesino, tačiau vis tiek išdegė keli kvadratiniai metrai miško paklotės.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pratybas stebėjo iš tolo. „Gaila, kad dūmų kvapo, ugnies nėra, to tikro pojūčio, bet čia ne kino studija, juokauti negalima. Juk visi matėme, kaip nuo tos dūminės šaškės atsirado atvira liepsna. Esat tokiam vėjui, iš pratybų galėjo ir tikras gaisras kilti“, – kalbėjo K. Trečiokas.
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis teigė, kad jei toks nedidelis gaisras nebūtų buvęs laiku pastebėtas, jau po pusvalandžio jis būtų apėmęs net ir Preilos gyvenvietę.
„Neduok Dieve, jei realus gaisras įvyktų šitoje vietoje, ant kopagūbrio, netoli Preilos, ir nebūtų visi iš anksto pasiruošę, tai Preila jau liepsnotų. Žinome, kad šitas kalnapušynas artimiausiu metu bus išskirtas, kad apsaugotume gyvenvietę nuo didelių gaisrų, o kol kas reikia saugotis. Džiaugiamės, kad pratybos vyksta. Visi suprantame, kad lokalumas ir operatyvumas ir pats svarbiausias dalykas, kad būtų užkirstas kelias gaisrui išsiplėsti, nes kai liepsnos išplinta, tada reikia visos Lietuvos pajėgų“, – teigė D. Jasaitis.
Kretingos miškų urėdijos, kuriai perduota prižiūrėti Kuršių nerijos miškus, urėdas Antanas Baranauskas, paklaustas, kada Kuršių nerijoje yra didžiausia gaisrų tikimybė, teigė, tokią žiemą, pavasarį, kokie yra šiemet, pavojus egzistuoja kiekvieną dieną. „Sniego nebuvo, todėl žolė sausa. Užtenka vieno numesto degtuko, nuorūkos ir gali kilti didžiulis gaisras. Įprastai mes budėti pradedame balandžio pabaigoje, o šiemet budėjome ir visą žiemą ir dabar budime kasdien“, – teigė A. Baranauskas.
Ketvirtadienį apie 14 val. Kuršių nerijoje virš kalninių pušų masyvo ties Preila pasirodė dūmai ir į mišką išskubėjo gausios ugniagesių pajėgos. Taip bandyta patikrinti ugniagesių budrumą. Pratybas, prieš prasidedant šiltajam sezonui, organizavo Kretingos miškų urėdija ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (APGV). Pratybų veiksmai vyko Preilos gyvenvietės šiaurinėje dalyje. Į gaisravietę pirmiausia atskubėjo Kretingos miškų urėdijos Nidos ir Juodkrantės girininkijų priešgaisrinės komandos, po to atvyko papildomos pajėgos – urėdijos trečioji priešgaisrinė komanda ir Klaipėdos APGV komanda.
„Pratybos reikalingos, kad mūsų žmonės prisimintų, pakartotų tuos dalykus, kurie gali pasitaikyti ateinantį sezoną. Mes kasmet darome tokias pratybas. Jos yra vienas pasirengimo etapų tam, kad visi koordinuotai galėtume dirbti, jei kiltų tikras gaisras“, – teigė A. Baranauskas.
K. Trečiokas tikino, jog pratybos jam paliko gerą įspūdį. „Kuršių nerijos miškuose įrengta automatinė gaisrų stebėjimo sistema. Per pratybas tikrinta, ar ji veikia – suveikė. Pratybų esmė ta, kad atsitikus realiam įvykiui, nereikėtų visko derinti iš naujo, kad visos komandos jau būtų pasirengusios dirbti“, – teigė K. Trečiokas.
