aA
Rudenį ilgesingu žvilgsniu palydėję vasarą išsinešančių paukščių virtines danguje, viliamės jų balsus vėlei išgirsti pavasarį. Vis dėlto, dalis sparnuočių lieka žiemoti Lietuvoje, o, pasak gamtos specialistų, pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad netipiškų sparnuotų žiemotojų Lietuvoje lieka vis daugiau. Tokį jų elgesį neretai lemia ne tik besikeičiančios meteorologinės sąlygos, bet ir žmonių elgesys.
Inkilas
Inkilas
© Shutterstock

Palankios oro sąlygos – priežastis likti

Lietuvoje žiemos laikotarpiu aptinkamos kelios dešimtys rūšių žiemojančių paukščių. Kai kurių rūšių sparnuočių gausa kasmet skiriasi, bet kinta nedaug. Kitų žiemojančiųjų skaičius kiekvieną žiemą labai varijuoja. Tai lemia įvairūs veiksniai. Vienas iš jų yra meteorologinės sąlygos, svarbiausia – temperatūra ir sniego kiekis.

Pavyzdžiui, užšalus daugumai vandens telkinių, gerokai sumažėja žiemojančių vandens paukščių skaičius, o likusieji žiemoti koncentruojasi neužšąlančiose vandens telkinių vietose. Bene daugiausiai – Nemune žemiau Kauno hidroelektrinės, kuris čia niekuomet neužšąla.

Kai kuriems žiemojantiems paukščiams yra labai svarbus sniego dangos storis. Kai sniego nedaug, jie žiemoja nepalyginamai gausiau. Jeigu susiformuoja stora sniego danga ir po ja esantis jų maistas tampa sunkiai pasiekiamas arba visai nepasiekiamas, jie pasitraukia į kitas platumas, kur sąlygos žiemojimui palankesnės.

Netipinius žiemotojus vilioja ir žmonių „globa“

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima vis daugiau netipinių sparnuotų žiemotojų. Taip vadinamųjų invazinių paukščių vieną žiemą gali būti labai daug, o kitą – žymiai mažiau, labai mažai arba praktiškai visai nebūti. Pasak Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjo Ričardo Patapavičiaus, tai lemia meteorologinės ir mitybos sąlygos jų veisimosi laikotarpiu bei po jo jų perėjimosi regionuose. Tokių paukščių pavyzdžiu gali būti gerokai šiauriau Lietuvos perintys svirbeliai, čimčiakai, taip pat kryžiasnapiai, alksninukai ir kiti sparnuočiai.

„Tolimieji migrantai (jie žiemoja Afrikoje piečiau Sacharos dykumos), neskaitant pavienių išimčių, į savo žiemovietes išskrenda kasmet. Artimųjų migrantų (jie žiemoja Europoje), neišskrendančių žiemoti į savo įprastines žiemovietes, metai iš metų gausėja. Tai lemia tiek šiltėjantis klimatas, tiek neretai jiems visiškai nereikalinga ir net žalinga jų „globa“. Mat gausus jų lesinimas tada, kai yra gausu jiems įprastinio natūralaus maisto, ne tik slopina jų maisto ieškojimo, bet ir migracijos instinktą. Be to neretai tas lesalas jiems būna netinkamas ir gali sukelti fiziologinius negalavimus, nutukimą ar net apsinuodijimą“, – įspėja paukščių elgesio ekspertas.

Pelėsakalių laukia nauji inkilai
Pelėsakalių laukia nauji inkilai
© Organizatorių nuotr.


Lietuvoje žiemojančių paukščių daugėja

Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjas R. Patapavičius pasakoja, kad Lietuvoje kiekvienais metais žiemoja sėsliai arba pusiau sėsliai gyvenantys paukščiai. Gausiausiai žiemoja didžiosios zylės. Tiesa, labai nedidelė šalyje gyvenančios šios rūšies paukščių populiacijos dalis žiemai išskrenda pietų-pietvakarių kryptimi net iki Prancūzijos, Ispanijos, Italijos. Kai kuriomis žiemomis Lietuvoje labai gausiai aptinkami iš šiaurės atskrendantys žiemoti svirbeliai, alksninukai, čimčiakai ir kai kurie kiti paukščiai. Nešaltomis, mažai sniegingomis žiemomis žiemoja didžiuliai smilginių strazdų būriai.

Šalies neužšąlančiuose vandens telkiniuose lieka žiemoti nemaža Lietuvos gulbių nebylių populiacijos dalis. Įdomu tai, kad prieš kelis dešimtmečius dauguma jų žiemai išskrisdavo. Tuo metu jos gausiausiai žiemodavo Baltijos jūros pakrantėse ir salose Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje. Šiais laikais į tuos regionus išskrenda tik pavieniai paukščiai.

Pastaraisiais metais Lietuvoje gana gausiai žiemoja kovai ir kuosos. Vis dažniau ir gausiau pradeda žiemoti varnėnai ir kiti paukščiai. Miestuose yra susiformavusios gana gausios žiemai neišskrendančios didžiųjų ančių populiacijos. Dažniausiai miestuose, gyvenvietėse žiemoja ir juodieji strazdai.

Vis dėlto, pasak pašnekovo, stebima bendra tendencija – palyginus daugiamečius duomenis akivaizdu, kad Lietuvoje liekančių žiemoti paukščių skaičius didėja. Vis dažniau pasitaiko liekančių žiemoti baltųjų ir pilkųjų garnių, didžiųjų kormoranų, net kelių rūšių kirų ir kai kurių kitų paukščių.
Sąvartynai – irgi priežastis likti žiemoti

R. Patapavičius išskiria du reikšmingiausius veiksnius, kodėl įprastai migruojančios paukščių rūšys pastaraisiais metais lieka žiemoti. Pirmas – tai klimato šiltėjimas. Antras – paukščių lesinimas, nes, kaip pabrėžia pašnekovas, jis dažnai nesaikingas, neretai visiškai nereikalingas, o duodamas maistas netinkamas. Esama ir įvairių kitų veiksnių. Pavyzdžiui, dėl įvairių užtvankų atsirandantys net šaltomis žiemomis neužšąlantys upių ruožai. Juose lieka žiemoti vis daugiau vandens paukščių. Juos medžioja jūriniai ereliai, dėl ko ir pastariesiems nėra būtinybės žiemai išskristi kažkur toliau, nes grobio pakanka ir čia.

Dar viena skani „pagunda“ – želdiniuose sodinami vis įvairesni augalai. Tarp jų ir tokie, kurių subrandinamos sėklos (vaisiai) yra labai tinkamas ir mėgstamas paukščių lesalas žiemą. Jie pagausina paukščiams tinkamo lesalo išteklius žiemos laikotarpiu.

Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjo teigimu, paukščius labai vilioja ir buitinių atliekų sąvartynai, kuriuose jie gausiai randa į ten patenkančių maisto atliekų. Rudenį, žiemą, pavasarį didesnius buitinių atliekų sąvartynus būna „okupavę“ didžiuliai juodų ir baltų paukščių būriai. Tai varniniai paukščiai (daugiausiai kovai ir kuosos) ir kirai (daugiausiai sidabriniai, paprastieji ir rudagalviai). Ten pavasario sulaukia net žiemai neišskridę pavieniai baltieji gandrai. Ten maisto randa ir kiti vis dažniau liekantys žiemoti paukščiai.

Žiema pateikė staigmenų: Lietuvoje žiemoja daugiau paukščių nei anksčiau
© J.Kazlausko nuotr.


Grėsmės žiemojantiems paukščiams

R. Patapavičiaus nuomone, Lietuvoje žiemojantiems sparnuočiams ypatingų grėsmių nėra, bet didelės žiemojančių paukščių koncentracijos vienoje vietoje vis dėlto nėra pageidautinos. Tokiose sankaupose palankesnės salygos plisti įvairių ligų sukėlėjams, dėl ko yra gerokai didesnė paukščiams (ir ne tik jiems!) pavojingų ligų protrūkių rizika.

Bene didžiausias iššūkis žiemą – pablogėję meteorologinės sąlygos. Ypač jei stipriai atšąla staiga ir ilgesniam laikui. Tai gali lemti didesnį žiemojančių paukščių mirtingumą. Tiesa, labiausiai tokia orų kaita paveikia ne įprastinius žiemotojus, o tuos, kurie tik pradeda, bando žiemoti.

Vis dėlto, R. Patapavičiaus nuomone, tai nėra tragedija, o tiesiog natūralioji atranka. „Šis mechanizmas sąlygoja stipriausių, ištvermingiausių, geriausiai prisitaikiusių išgyvenimą ir – priešingai – silpniausių, paliegusių, ligotų, prasčiau prisitaikiusių žūtį. Šis procesas rūšių ir jų populiacijų išlikimui yra naudingas“,– įsitikinęs jis.

„Žiemą aptikta negyva gulbė, antis, zylė, sniegena, žvirblis ar bet koks kitas paukštis nebūtinai reiškia, kad jis nugaišo dėl lesalo stokos (bado). Yra gausybė ir kitų įvairausių mirties ir žūties priežasčių. Pavyzdžiui, didžioji zylė, žiemą gausiausiai lesyklose besilankantis paukštis, kasmet vasarą išaugina dažniausiai dvi jauniklių vadas. Pirmoji vada visada būna gausesnė – dažniausiai daugiau nei dešimt jauniklių (iki keturiolikos). Antroji vada visada būna mažiau gausi – paprastai ne daugiau 10 jauniklių. Nesunku suskaičiuoti, kad per vasarą viena zylių pora (du paukščiai) išaugina apie 18 jauniklių. Taigi, iš dviejų pavasarį buvusių zylių, rudenį turėtų būti net dešimt kartų daugiau – apie 20. O kiek jų sulaukia pavasario? Kasmet skirtingai, bet daugiau ar mažiau panašiai tiek, kiek ir kiekvienais ankstesniais metais. Tai reiškia, kad išgyvena apytiksliai tik vienas paukštis iš dešimties. Tokie yra gamtos dėsniai, o gamta geriausiai tvarkosi tada, kai žmogus jų pakeisti nebando“, – įsitikinęs Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjas.

Žieduoti sparnuočiai padeda stebėti paukščių migraciją

Paukščių migraciją puikiai padeda stebėti paukščių žiedavimas. Pasak R. Patapavičiaus, tarp žiemojančių paukščių visada būna ir daugiau ar mažiau tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse žieduotų paukščių.

„Jau tarp šiais metais į Nemuną ties Kaunu besirenkančių žiemoti gulbių nebylių (kurias iš karto puola lesinti paukščių „mylėtojai“, nors tam tikrai nėra jokio reikalo ir tuo daroma žala šiems paukščiams), neskaitant Lietuvoje žieduotų paukščių, jau aptiktos ir Baltarusijoje, Danijoje, Latvijoje, Lenkijoje žieduotos“, – pasakoja Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjas.

Pasak jo, Lietuvoje žiemą aptinkami iš įvairių valstybių atskridę paukščiai. Pavyzdžiui, praėjusią žiemą (laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. vasario 28 d.) Lietuvos paukščių žiedavimo centras gavo pranešimus apie Baltarusijoje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Švedijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje žieduotų 11 rūšių paukščių 131 aptikimo atvejį mūsų šalyje. Ši informacija itin reikšminga, vertinant sparnuočių tipinį elgesį bei jo kaitą.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Išspręsk testą ir sužinok, ar gerai pažįsti Lietuvos gamtą (15)

Gegužės 21 dieną Europoje minima ekologinio tinklo „Natura 2000“ diena. „Natura 2000“ –...

Retosios Lietuvos rūšys, kurioms iškilo reali grėsmė: štai kaip galime jas išsaugoti (8)

Gegužės 21 dieną Europoje minima ekologinio tinklo „Natura 2000“ diena. „Natura 2000“ –...

Ričardas Anusauskas. Ne mes užpuolėme kurtinį, o kurtinys mus (30)

Visi ornitologų kaltinimai – melas, maskuojantis įsisavinamas milijonines lėšas, išradingai...

Vilniaus rajono gyventojai paviešinus nuotrauką Feisbuke, užvirė diskusija: tai kengūra ar lapė? (154)

„Kas pametėt kengūrą????“, – ketvirtadienio rytą toks įrašas atsirado buvusios Seimo...

Medžiotojas sureagavo į kilusį skandalą: daugiau tylėti nebegaliu (1930)

„Nuo visų medžiotojų, kurie gerbiami savo šeimose, noriu pasakyti, kad tai, kas dabar yra...

Top naujienos

Naujai viruso bangai rudenį reikia ruoštis jau dabar: modernios priemonės patikrai pasieniuose jau egzistuoja (99)

Atsižvelgiant į jau turimas žinias apie koronavirusą ir sezoniškumą, yra nemaža rizika, kad...

Koronavirusas Baltarusijoje: rizikuoja jau ne tik Lietuva, bet ir visa ES (203)

Iš pradžių Baltarusija neigė koronavirusą ir netgi juokėsi iš galimos pandemijos. Šiuo metu...

Ambicingame 6,3 mlrd. plane Lietuvai pasigedo kelių esminių akcentų: planuojame nubėgti maratoną, bet vos paeiname (122)

Finansų ministerijos pristatyme ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane iš viso...

Vašingtono sprendimas – JAV antausis Maskvai ar dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui (453)

Viena vertus, Vašingtonas aiškiai parodė Rusijai jos vietą. Kita vertus, tai rodo ir vis...

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą papildyta 15.15 (975)

Spaudos konferencijoje ministras Aurelijus Veryga sakė, kad karantiną bus siūloma pratęsti ir...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai: pokalbis su Algirdu Davidavičiumi: ką labiausiai pasaulyje norėtų pakeisti filosofas?

Jūsų dėmesiui jau antroji atsinaujinusios laidos „ Esminiai dalykai “ dalis. Šį kartą...

Vilčių nugalėti koronavirusą teikia jau seniai sukurta vakcina (9)

Didelis sergamumas ir mirtingumas nuo tuberkuliozės . Tokiais liūdnais pasiekimais pasaulyje...

62-ejų Sharon Stone bėgantys metai – nė motais: filmų ikona gerbėjus lepina kadrais vien su bikiniu, nesivargina ir dėl grimo (9)

Amerikiečių aktorė, prodiuserė ir buvęs modelis Sharon Stone surado saulėtąją laikotarpio,...

Santykiai per atstumą. Ką daryti, kad neišblėstų aistra?

Galbūt jums pasiūlė svajonių darbą už kelių tūkstančių kilometrų nuo dabartinės...

Veždama neįgalų tėvą namo 15-metė dviračiu numynė 1200km

15-metė Jyoti Kumari išvyko iš savo kaimo ir numynė dviračiu 1200 km, veždama ir neįgalų...

|Maža didelių žinių kaina