Baltijos jūros rytinė dalis seisminiu požiūriu nėra aktyvi, tačiau per visą rašytinę šio regiono istoriją, maždaug 700 metų, čia buvo užfiksuota daugiau kaip 40 juntamų ar net vidutinio stiprumo žemės drebėjimų. Jų tikimybę ypač padidino per pastaruosius 40 metų įvykę žemės drebėjimai: 1976 m. Estijos Osmusarės saloje (4,7 magnitudės) ir 2004 m. Rusijos Kaliningrado srityje (5,2 magnitudės).

Nors Lietuvos teritorijoje iki šiol nebuvo užfiksuota nei vieno žemės drebėjimo, jų būta netoli dabartinių mūsų valstybės sienų. Pavyzdžiui, vidutinio stiprumo žemės drebėjimai užfiksuoti: 4,1 magnitudės – 1616 m. Latvijoje, Bauskėje, 4,5 magnitudės – 1908 m. Astravo rajone, Baltarusijoje ir Daugpilyje, Latvijoje, 5,2 magnitudės – 2004 m. Kaliningrado srityje.

Šie seisminiai įvykiai, J. Satkūno žodžiais, rodo, kad ir mūsų šalyje tikėtini žemės drebėjimai. Galima numanyti jų padarinius, nes turime ne vieną stambų ūkio objektą. Tai ir uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, ir Nemuno užtvanka, ir azoto trąšas gaminanti „Achemos“ įmonė Jonavoje, ir mineralines trąšas gaminanti „Lifosa“ Kėdainiuose, ir naftos perdirbimo įmonė „Orlen“ Mažeikiuose, ir Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalas. Todėl net ir palyginti ramiame seisminiu požiūriu regione yra labai svarbu įvertinti seisminį pavojingumą.
Seisminio pavojingumo žemėlapis