aA
Savaitgalį Plungės rajone surengtos žemaitukų žirgų ištvermės varžybos. Iš įvairių Lietuvos vietovių susirinkusiems raiteliams teko įveikti 30 kilometrų trasą, miškais, laukais ir kalvomis nusidriekusią per Nausodžio bei Šateikių seniūnijas. Žirgų augintojo Vidmanto Gendvilo dėka šios varžybos tapo ir puikia atrakcija vietos gyventojams, į šventę susirinko būrys šalies politikų, rajono valdininkų, dvasininkų. Kol į trasą išjoję raiteliai varžėsi dėl prizinių vietų, žiūrovai galėjo gėrėtis medžioklinių šunų paroda. Šeštadienio renginys įtrauktas į programą „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė“.
Žemaitukų ir lietuvių skalikų renesansas
© "Ūkininko patarėjas"

Žemaitukus gelbėjo keliskart

Mykolo Oginskio Plungės dvaro rūmų pereinamoji žemaitukų varžybų taurė įsteigta neatsitiktinai – būtent Oginskių giminė XIX a. pabaigoje daug prisidėjo prie šios arklių veislės išsaugojimo. Po 1831 m. sukilimo žemaitukų išlikimui buvo kilęs realus pavojus, mat šie smulkūs arkliai mažai kam berūpėjo. Rietavo kunigaikštis Irenėjus Oginskis pirmasis tuometinės carinės Rusijos spaudoje Sankt Peterburge 1860 m. išleistame žurnale „Žurnal konnozavodstva“ paskelbė straipsnį apie žemaitukus. Publikaciją jis pradėjo teiginiu, kad su šiais nedideliais, tvirtais, protingais arkliais lietuviai nugalėjo kryžiuočius – argi galima leisti tokiai veislei išnykti?

I. Oginskio darbą tęsė jo sūnūs Bogdanas ir Mykolas. Jiems pavyko suburti bendraminčių būrį, amžiaus pabaigoje įsteigusių nemažai arklių kergimo punktų, buvo parengtos ir išplatintos žemaitukų augintojams skirtos instrukcijos. Oginskiai rūpinosi, kad žemaitukai dalyvautų užsienyje rengiamose parodose. 1879 m. penki šios veislės atstovai pristatyti visos Rusijos arklių parodoje Peterburge, 1880 m. keturi pabuvojo parodoje Varšuvoje, trys – vėl Peterburge. 1881 m. Raseiniuose arklių parodos metu įsteigta Žemaitukų veisimo draugija,1883 m. Plungės dvare įsteigtas pirmasis žemaitukų žirgynas.

Kitas kritiškas laikotarpis žemaitukų istorijoje prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, nes didžioji dalis šios veislės arklių buvo išvežta į Vokietiją. Nors veislė buvo atgaivinta, dekolektyvizacijos metais ji ir vėl atsidūrė ant išnykimo ribos, nes naujieji ūkininkai, sužinoję apie išmokas, arklius belaikė tik vardan pinigų. 1993 m. šalyje liko vos 30 suaugusių šios veislės arklių ir 12 kumeliukų. Šiandien žemaitukus puoselėja entuziastai, per visą Lietuvą jų susidaro nemažas skaičius. Manoma, jog Lietuvoje šiuo metu auginama daugiau kaip 200 žemaitukų.

Tarp tokių puoselėtojų yra ir Plungės rajone, Noriškių kaime gyvenanti Dianos ir Vidmanto Gendvilų šeima.

Vaikystės svajonė

Šeštadienį vykusių varžybų šeimininkas Vidmantas Gendvilas žemaitukais susidomėjo bene prieš tris dešimtmečius, mokydamasis aštuntoje klasėje.

- Tada žurnale perskaičiau straipsnį apie Oginskius bei jų puoselėtus žemaitukus ir pasiryžau, kada nors susitaupęs pinigų, žemaituką nusipirkti. Tai man pavyko padaryti jau nepriklausomos Lietuvos laikais – dar nė ūkinio pastato nebuvau pasistatęs, bet žemaituką įsigijau. Pradėjau mokytis joti, arklių ūkyje radosi vis daugiau. Tuo metu kaip tik buvo žemaitukų atgimimas, susikūrė jų augintojų asociacija, mano augintinių ėmė gausėti. Dabar iš viso laikau 11 žemaitukų, taigi vaikystės svajonė išsipildė su kaupu, - „Ūkininko patarėjui“ pasakojo V. Gendvilas.

Žirgininkas laiko ir keturis lietuviškos skalikų veislės šunis, jie dalyvavo žirgų varžybų metu surengtoje skalikų parodoje.

Gendvilai kitokiu ūkininkavimu neužsiima, žmona Diana dirba mokytoja, o pats Vidmantas puoselėja žirgyną. Sakė, iš žirgų labai nepraturtėsi, tai viso labo pomėgis, darbas savo malonumui.

- Ruošiesi varžyboms, jodinėji po gražias vietas. Žirgininkystės kultūra rodo ir tam tikrą tautos išsivystymo lygį. Šios žemaitukų ištvermės varžybos kunigaikščių Oginskių pereinamajai taurei laimėti rengiamos trečią kartą. Pirmosiose, kurios vyko Klaipėdos r. Rudaičių k., pirmąją vietą laimėjo duktė Austėja. O pernai ten pat vykusiose varžybose laimėtoju tapau aš. Niekas ir nesitikėjo, kad man, kartu su balnu svėrusiam 114 kg, pavyks su mažiuku žemaituku trasą įveikti. Daugelis manė, jog žirgas tokio raitelio svorio neatlaikys. Atlaikė, - buvusias varžybas prisiminė V. Gendvilas.

Šiemet varžybose dalyvavo ne tik Gendvilų duktė Austėja, bet ir trylikametis sūnus Tadas.

Trasoje - gausios kliūtys

Žemaitukų ir lietuvių skalikų renesansas
© "Ūkininko patarėjas"

Šiųmetes varžybas, dar labiau pabrėžiant kunigaikščių Oginskių nuopelnus, nuspręsta perkelti į tas vietas, kur žemaitukai XIX a. ir buvo prikelti naujam gyvenimui.

30 km trasa tęsėsi per Nausodžio ir Šateikių seniūnijas, raiteliams teko keliauti miško ir laukų keliukais, žvyrkeliais, pievomis, pro Gandingos piliakalnį. Trasa vedė per tas vietas, kuriose buvodavo ir kunigaikščiai Oginskiai, didžioji dalis šių žemių jiems ir priklausė.

Netoli Alksnėnų kaimo raiteliai jojo pro buvusį Sakelių dvarą. Šio dvaro šeimininkas Boleslovas Sakelis buvo geras Oginskių pažįstamas ir bendramintis, vienas didžiausių to meto žemaitukų entuziastų. B. Sakelis pirmininkavo XIX a. pabaigoje įsteigtai Žemaitukų veisimo draugijai, kurios žirgynas buvo įkurtas Plungėje, vėliau – ir Rietave, jis buvo visoje carinėje Rusijoje pripažintas arklių ekspertas.

Perbridę Miniją, netoli Pakutuvėnų kaimo, raiteliai suko atgal. Minijos ir Babrungo upes iš viso jiems teko kirsti keturis kartus. Pačios gražiausios trasos vietos – Minijos pakrantės, Gandingos piliakalnis. O netoli finišo žirgai turėjo perbristi bebrų suręstą užtvanką, kuriai įveikti reikėjo didelių pastangų ir ramių nervų.

Po renginio kalbintas vienas varžybų dalyvių tikino, kad buvo dar viena neįprasta kliūtis – netoli trasos besigananti karvių banda: žirgą ilgai reikėję raginti, kad pro ją praeitų...
Nors buvo apskaičiuota, kad trasai įveikti gali prireikti trijų valandų, geriausieji raiteliai joje nesugaišo nė dviejų. Po kruopščių skaičiavimų teisėjų brigada išaiškino nugalėtojus dviejose grupė-
se – 30 ir 7 km trasose.

30 km trasoje geriausiai pasirodė Paulina Jurčiukonytė iš Kauno r., jojusi su žirgininko Vido Kūloko žirgu Aisetu. Nugalėtojai viso labo 13 metų, ji mokosi Kauno šv. Mato vidurinėje mokykloje, be žirgų, domisi pramoginiais šokiais. Antrą vietą užėmė Jovita Trijonytė su žirgu Kredu, trečią – Vytautas Bagdonas (žirgas Kaštanis).

7 km trasoje dalyvavo jauni, trejų metų žirgai. Šioje rungtyje prizines vietas pasidalijo Giedrė Krikščiūnaitė, jojusi, kaip ir pirmosios grupės nugalėtoja, su Vido Kūloko išaugintu žirgu Krosna, Artūras Končius (su Kilme) ir Rasa Janušienė (su Perliu).

Varžybų dalyviai, o jų iš viso susidarė pustrečios dešimties – ne profesionalūs sportininkai, o visai kita veikla užsiimantys žmonės. Buvo tolimųjų reisų vairuotojas, keletas ūkininkų, degalinės operatorė, statybininkas, ekonomistė, inžinierė, nemažai moksleivių.

Belaukdami iš ilgos trasos sugrįžtančių raitelių, žiūrovai turėjo galimybę stebėti lietuvių skalikų pristatymą-parodą. Joje dalyvavo dvi dešimtys medžioklinių šunų, dar ne taip seniai taip pat stovėjusių ant išnykimo ribos kaip ir žemaitukai. 1974 m. jų bebuvo likę nepilnos aštuonios dešimtys, daugiausia Plungės ir Telšių rajonuose.

Surengti šią pavasarišką šventę padėjo Žemaitukų arklių augintojų asociacija, šiek tiek paramos gauta iš fondų, dalį išlaidų atlyginti pažadėjo Plungės r. savivaldybė. Renginyje dalyvavo Seimo nariai Jurgis Razma ir Jonas Jagminas (jis įsteigė ir keletą prizų), žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ar išgelbėsime nykstančias rūšis jas klonuodami: pasaulį kasmet išvysta vis daugiau gyvūnų genetinių kopijų

Šylantis pasaulio klimatas tapo grėsme daugeliui gyvūnų rūšių. Mokslininkai jau kurį laiką...

Kaip negauti baudos už egzotinį gyvūną: štai, ką turite žinoti

Aplinkos apsaugos departamentas primena: jei norite įsigyti egzotinės išvaizdos augintinį,...

Idėja savaitgaliui – paukščių išlydėtuvės: kviečia atsisveikinti su į šiltus kraštus traukiančiais sparnuočiais

Kaip ir kasmet pirmą spalio savaitgalį paukščių ir gamtos mylėtojai iš visos Europos rinksis...

Norėjo pasikasti komposto, o ištraukė netikėtą gyvį: roplių žinovas sako, kad tai išskirtiniai gyvūnai

Pasikasti komposto iš jo krūvos norėjusi Rasa buvo nustebinta netikėto radinio. Jame vinguriavo...

Planuoja įsteigti Suvalkijos nacionalinį parką

Suvalkijos nacionalinio parko įsteigimas buvo planuojamas jau prieš 20 metų, tačiau darbai...

Top naujienos

Vladimiras Laučius

Ukrainos politologas: Kyjivas žino, kaip atsakytų į branduolinį smūgį

Ukrainos kariuomenėje tarnaujantis politologas Viktoras Andrusivas paaiškino, kas laukia Rusijos,...

Verslas PliusVytautas Budzinauskas

Paaiškino, ar verta rinktis taupią techniką: išlošiama ne visada

Europai pasineriant į taupymo vajų vienas iš dažniau skambančių patarimų yra pakeisti buitinę...

Žalimas: po Putino sprendimo Vakarams atrištos rankos panaudoti karinę jėgą papildyta (35)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimas aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir...

Karas Ukrainoje. Putinas pasirašė dar vieną dekretą dėl šauktinių Pažeminimas Putinui: Rusijos pajėgos sprunka iš Lymano

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono...

Savaitgalį – kontrastingi orai: pasakė, kuriame regione bus šilčiausia

Šeštadienį šalyje orai numatomi gana kontrastingi. Kiek ryčiau Lietuvos keliaus nedidelis...

„Nepatogūs klausimai“

Nepatogūs klausimai su Rolandu Mackevičiumi. Svečiuose – Julija Jegorova

Atsakymai į klausimus, kuriuos ne visi išdrįsta užduoti, skamba laidoje „Nepatogūs klausimai“...

Jasikevičiui – niuksas ir čempionato starte: paskutinę viltį nubraukė Jokubaičio klaida

Ispanijos vicečempionė „ Barcelona “ nesėkmingai pradėjo naują ACB lygos sezoną, išvykoje...

Po Ukrainos prašymo dėl NATO – ciniškas Zacharovos komentaras (25)

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pakomentavo Ukrainos...

Putinas nori kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje? Ždanovas įvardijo tikslią datą (5)

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui buvo nustatytas sąlyginis terminas iki lapkričio 15 d....

Užsidaro 18 metų veikusi šeimos kavinė: norint išsilaikyti, dienos pietų kainą tektų kelti iki 60 eurų (29)

Kelmėje savo veiklą sustabdė daugiau nei 18 metų veikusi šeimos kavinė. Anot savininkės,...