Visai nejuokinga: vertingiausi Lietuvos paukščiai gali tapti sočiais pietumis

 (62)
Paukščių migracija yra vienas paslaptingiausių gamtoje vykstančių procesų. Dažniausiai žmonių keliami klausimai yra: kokie paukščių migracijos keliai, kodėl vieni sparnuočiai Lietuvą palieka, o kiti žiemoja tėvynėje, kokiose šalyse daugiausiai lietuviškų paukščių. GRYNAS.lt pamėgino praskleisti šiuos paslapčių šydus.
Paukščių medžioklė
© Shutterstock

Rudenį išlydime, pavasarį pasitinkame

Paukščių migracijos – natūralus, gamtinių priežasčių sąlygotas didelės dalies paukščių skridimas į šiltesnius kraštus rudenį ir sugrįžimas pavasarį. Paukščių migracijas stebi ir tiria ornitologai savo stotyse. Viena jų veikia ir Ventės rage, kurioje paukščiai yra žieduojami.

Paukščių migracijos yra rudeninės (kai sparnuočiai skrenda žiemoti į šiltus kraštus) ir pavasarinės (kai paukščiai grįžta į Lietuvą perėti ir praleisti šiltojo metų sezono).

„Kiekvienas pavasaris prasideda nuo pirmųjų sugrįžtančių paukščių: nekantriai laukiame pirmosios vieversio giesmės, pirmojo baltojo gandro, pirmosios pempės, pirmojo varnėno, pirmosios kregždės, pirmojo gegutės kukavimo... Lietuvoje šis laukimas yra net kalendoriuje sužymėtas: Vieversio (Vyturio) diena, Kovarnių diena, 40-ies paukščių diena, Pempės diena, Žemės diena, Gandrų sugrįžimo diena, Gegutės diena ir kt.“, – apie pavasarinį paukščių laukimą yra rašęs Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos specialistas Remigijus Karpuška.

Apie paukščių išlydėtuves rudenį R. Karpuška sakęs: „Štai rudeniop teturime išskirtą tik vieną su paukščiais susijusią datą - rugpjūčio 24-ąją, šv. Baltramiejaus, arba Gandrų išskridimo, dieną. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai - jau artėjančio rudens pranašai. Tai reiškia, kad netrukus danguje išvysime išskrendančių žąsų būrius, išgirsime su gimtosiomis pelkėmis ir pievomis atsisveikinančių gervių trimitus. Kiekvienais metais mes pasitinkame parskrendančius sparnuočius ir į tolimą kelionę išlydime išskrendančius.“

Migruoja dėl maisto trūkumo

Kaip pasakoja Ventės Rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys, pagrindinė priežastis, kodėl migruoja Lietuvoje gyvenantys paukščiai, yra ta, kad atšalus jie nebeturi kuo maitintis. Todėl išgyventi šaltojo metų sezono jie skrenda į šiltesnius kraštus. Pasak V. Jusio, Lietuvoje gyvenantys paukščiai pasklinda praktiškai po visą Europą, Afriką ir net dalį Azijos: „Lietuviški paukščiai pasklinda po visą Europą, net iki Portugalijos, o į pietus siekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tai 10 tūkst. kilometrų. <..> Paukščių maršrutai, aišku, truputį keičiasi, bet labai nežymiai. Pavyzdžiui, gulbė nebylė anksčiau skrisdavo iki Didžiosios Britanijos, dabar skraido žiemoti į Kauną, prie hidroelektrinės. Jei labai užšąla Nemunas prie HES, tai iki Lenkijos skrenda.“

Ornitologas aiškina, kad paukščių migracijos keliai susiklostė evoliucijos eigoje.

„Juk žmogus galvotų: ko tas gandras į Pietų Afriką skrenda? Jam užtektų prie Viduržemio jūros. Tačiau ne, jis turi nuskristi 10 tūkst. kilometrų, kad galėtų grįžti namo“, – juokauja V. Jusys.

Tačiau migruoja ne tik Lietuvoje gyvenantys paukščiai. Ventės Rago ornitologinės stoties vedėjas pasakoja, kad kai kurie ornitologai entuziastai vyksta net iki Skandinavijos ir kitų šalių krantų, kad turėtų galimybę užfiksuoti, pavyzdžiui, paukščius iš JAV.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, ypač kai pučia vakarų uraganiniai vėjai, apsilanko paukščių ir iš Amerikos. Todėl tie paukščių stebėtojai, kurie nori pamatyti naujų rūšių, renkasi Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos pakrantėse ir stebi paukščius, kol pamatys kažkokią naują rūšį“, – sako V. Jusys.

Rudeninė paukščių migracija - akivaizdi
Rudeninė paukščių migracija - akivaizdi
© GRYNAS.LT / Aldona Aleksėjūnienė

Vengia didelių vandens telkinių

Traukdami žiemoti į svečius kraštus paukščiai skrenda įvairiais savais migracijos keliais. Ventės Rago ornitologinės stoties vedėjas pabrėžia, kad populiariausias paukščių migracijos maršrutas yra Lietuvoje.

„Vienas iš didžiausių ne tik Europoje, bet ir pasaulyje paukščių migracijos kelias eina pro Lietuvą. Iš šiaurės, rytų, palei Baltijos jūrą krantu. Būna tokių rekordinių dienų rudeninės migracijos metu, kai Lietuvos pajūriu praskrenda apie 3 mln. paukščių. Tačiau tokių dienų pasitaiko ne kasmet. Vis dėlto kasmet būna viena kita diena, kai pajūryje praskrenda apie 1 mln. paukščių. Didžioji dalis paukščių, apie 60 – 70 proc., skrenda nuo Klaipėdos per Kuršių neriją, likusieji, aišku, skrenda pamariu pro Ventės ragą. Todėl mes nemažai jų pagauname. Daugiausiai, kiek esame per dieną – 6500 paukščių“, – skaičiuoja pašnekovas.

Jis pažymi, kad įprastai smulkūs sausumos paukščiai neskrenda virš didelių vandens telkinių, kurių jie negali perskristi nenusileidžiant: prireikus staiga pasimaitinti ir skrendant, pavyzdžiui, virš jūros, susirasti maisto nebūtų galimybės.

Pirmieji išskrenda varnėnai

Kada žiemoti išskrenda Lietuvoje šiltuoju sezonu gyvenantys paukščiai, priklauso nuo klimato. Pastaruoju metu, trumpėjant šaltajam metų sezonui Lietuvoje, keičiasi ir paukščių migracijos laikas. Šiltuose kraštuose jie vieši trumpiau, nes išskrenda vėliau ir grįžta anksčiau.

„Jeigu pavasaris nešaltas, (kovo mėnuo), paukščiai, pavyzdžiui, varnėnai, grįžta ir vasario mėnesį, kai kurie net sausio pabaigoj, pavyzdžiui, pilkosios žąsys, pempės, tie patys varnėnai. O šiaip būna, kad pasitaiko tokie metai, jog be balandžio mėnesio nesulaukiam grįžtančių. Nors pirmieji žvalgai vis tiek pasirodo, nors dar ir sniego būna. Kadangi pagrindinis paukščių migracijos kriterijus yra maistas, tai žąsų, gulbių, pempių, dirvinių sėjikų yra ir dabar, nors žiema jau prasideda, bet nėra pašalo. Jie ko gero laikysis čia kol neužšals“, – aiškina ornitologas.

Pirmieji paukščiai, kurie palieka Lietuvą, anot V. Jusio, yra varnėnai. Nors šiltėjant klimatui Nemuno deltoje galima pastebėti net 1000 žiemojančių varnėnų, Vakarų Lietuvoje jau nebestebina žiemą leidžiančios pempės, įprastai varnėnai Lietuvą palieka birželį – liepą, po to, kai išsiperi.

„Jei pavasaris ankstyvas, migracija prasideda gegužės pabaigoje – birželio pradžioje, vėlesniais pavasariais – birželio viduryje ir birželio pabaigoj lietuviški varnėnai jau už tūkstančio kilometrų. Juos čia pakeičia ta pati rūšis, tik atskridusi iš šiauriau: Estijos, Suomijos, šiaurės vakarų Rusijos“, – pasakoja pašnekovas.

Tiesa, jis pastebi, kad klimato kaita paukščius labai paveikė. Žiemą Lietuvoje pastebėtos tos paukščių rūšys, kurios visuomet žiemodavo šiltuose kraštuose: „XXI amžiuje Lietuvoje, kai tokios žiemos, daug paukščių jau lieka žiemoti čia. Švelnesnę žiemą galima aptikti apie 100 – 120 paukščių rūšių. O viso Lietuvoje peri apie 220 paukščių rūšių. Nors kartą yra perėję. O šiaip aptikta apie 393 paukščių rūšių Lietuvoje per visą istoriją. Yra stebėtos karklinė nendrinukė, raiboji devynbalsė. Tai yra vienetiniai atvejai per 100 metų“, – vardija V. Jusys.

Varnėnai obuoliauja
Varnėnai obuoliauja
© Vytautas Jusys

Paukščiai saugomi ne visur

Tačiau Lietuvos ornitologai yra sunerimę dėl paukščių svečiose šalyse apsaugos. Visai neseniai žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad Pietų Prancūzijoje buvo nušauta Lietuvoje sužieduota Balinė pelėda. Juodkrantėje sužieduota pelėda, nuskridusi beveik 2 tūkst. kilometrų, Pietų Prancūzijoje buvo tiesiog nušauta. Tai parodė rentgeno nuotrauka – jos kūne aiškiai matėsi du šratai. Viduržemio jūros regione paukščiai vis dar gaudomi, šaudomi ir valgomi, prisidengiant „senomis tradicijomis“.

Ventės Rago ornitologinės stoties vedėjas V. Jusys sako, kad tokiu būdu žūsta milijonai mūsų šalies paukščių. Ne visos, pavyzdžiui, Lietuvoje saugomos rūšys, tokį patį statusą turi ir kitose šalyse.

„Vokietija, Švedija, Suomija - šalys, kuriose paukščiai saugūs. O Prancūzijoje, Italijoje Ispanijoje daug paukščių šaudo. Prisidengiama tradicijomis. Pavyzdžiui, Maltoje šaudo visus paukščius. Mūsų gandrus nušauna Sirijoje, Libane, o į pietus nuo Saharos, visa Pietų Europa gaudo paukščius tinklais. Ten šimtai kilometrų tinklų pristatyta paukščių gaudymui. Pas mus taip pat yra tinklų gaudymui, bet mes paleidžiam, o jie naudoja maistui“, – pasakoja V. Jusys.

Balinė pelėda
Balinė pelėda
© Wikimedia Commons nuotr.

Stebėjimui reikalingi GPS siųstuvai

Gamtos apsaugos fondo gamtosaugos specialistas R. Karpuška yra aprašęs, kaip Lietuvoje gyvenantys, tačiau žiemoti į šiltus kraštus sparnus keliantys paukščiai, ruošiasi skrydžiui:„Rugpjūčio 24-oji, šv. Baltramiejaus, arba Gandrų išskridimo, diena, Lietuvoje buvo minima nuo seno. Sakoma, kad artėjant šiai dienai gandrai pradeda buriuotis, bandyti jėgas skrydžiui, o vieną dieną pakyla ir išskrenda. Panašiai elgiasi ir gervės, tik šie paukščiai skrisdami kartkartėmis sutrimituoja, todėl migruojant yra dažniau matomi danguje nei žemėje. Kai kurie paukščiai į žiemojimo vietas išskrenda pavieniui, nepastebėti (pvz., gegutės, žalvarniai), o kai kurie telkiasi į būrius ir tarsi klaidina žmones, pvz., varnėnai pradeda migruoti jau rugpjūtį, tačiau Lietuvoje matomi dar gana ilgai. Iš tikrųjų mūsų kraštuose perėjusių varnėnų vietą užima šiauriau esančiuose kraštuose perėję paukščiai: žmonės, keiksnojantys „lietuvaičius" už nulestas vyšnias, klysta - mūsiškiai jas lesa jau kur nors Vokietijoje. Įdomu ir tai, kad pirmiausia išskrenda varnėnų jaunikliai, po jų - patelės, o paskutiniai – patinai. Gegutės atvirkščiai - pirmiau išskrenda suaugę paukščiai. O štai žąsys dažniausiai traukia visa šeima kartu.“

Ornitologai pažymi, kad norint stebėti paukščių migracijos kelius, reikalingi specialūs GPS siųstuvai, kurie uždedami ant paukščio nugaros. Tokiu būdu galima stebėti, kur paukštis skrenda, kiek laiko jis praleidžia svečiose šalyse. Tačiau, anot V. Jusio, dabartiniai GPS siųstuvai yra labai brangūs, nemažai šių prietaisų ornitologai perka iš savo ar žmonių suaukotų lėšų. Be to, siųstuvai yra dideli, todėl mažiems paukščiams jie per sunkūs.

Stebimi saugomų rūšių paukščiai

GPS siųstuvai paukščiams pradėti dėti įgyvendinant projektą „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“. Projektas yra skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui paminėti. Entuziastų ornitologų sugalvoto ir savo lėšomis bei laisvalaikiu įgyvendinamo projekto tikslas – garsinti Lietuvos vardą pasitelkiant migruojančius paukščius, o kartu prisidėti prie saugomų paukščių rūšių tyrimų bei atkreipti visuomenės dėmesį į paukščių apsaugą. Projekto metu 2017-2018 m. planuojama visuose Lietuvos etnografiniuose regionuose patikrinti 120-160 senų ir surasti naujas saugomų paukščių rūšių lizdavietes.

Kasmet milijonai Lietuvos paukščių migruoja į įvairias Europos šalis, Aziją, nemažai jų pasiekia Afrikos žemyną. Tai savotiški mūsų šalies ambasadoriai. Dalis sparnuočių ant savo kojos turi žiedą – lietuvišką „pasą“ su Kauno zoologijos muziejaus adresu. Vidutiniškai per metus Lietuvoje sužieduojama 80 000 paukščių. Pakartotinai juos sugavus gaunama vertinga informacija apie paukščių migracijas, tačiau tokių aptikimų būna tik apie 2 proc. Daug efektyvesnis būdas yra žymėti paukščius spalvotais žiedais, mat juos pastebėti ir įrašą nuskaityti galima nesugaunant paukščio, per atstumą nuskaitant žiūronais, teleskopu ar nufotografavus. Šiuos paukščius vadiname specialiaisiais Lietuvos ambasadoriais, nes iš toli pamačius žiedo spalvą, galima pasakyti, kurioje šalyje paukštis sužieduotas. Projekto metu planuota tokiais žiedais sužieduoti iki 200 saugomų paukščių jauniklių. Pirmieji projekto metai buvo išties sėkmingi ir su savanoriška kitų ornitologų pagalba buvo sužieduoti net 149 paukščiai: juodieji gandrai, jūriniai ereliai, mažieji ereliai rėksniai, ereliai žuvininkai, juodieji ir rudieji pesliai.

Paukščiai iš tiesų yra savo valstybių ambasadoriai svečiuose kraštuose. Jų migracija, sugebėjimas kiekvienais metais pažinti vietoves ir skristi tais pačiais maršrutais, neišklystant iš kelio, yra viena įdomiausių ir paslaptingiausių gyvosios gamtos savybių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotogalerijos

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)