Negalėjo patekti į lizdavietes
„Šį pirmadienį, birželio 14 dieną, apie 14 val. „Mano būstas“ A.P. Kavoliuko 17 name užmūrijo visas ventiliacines angas, kuriose lizdus susukusi juodųjų čiurlių kolonija bei kuosos. Ant angų buvo pastatytas tinklas, kaip tik periodu kai čiurliai maitina čiurliukus. Paukščiai atsimuša į tinklus bet negali patekti į lizdus, kad pamaitintų paukštelius“, – rašė moteris.
Anot jos, ji kreipėsi į UAB „Mano būstas“, kurie skundą užfiksavo, tačiau informavo, kad spręsti tokius klausimas nėra jų kompetencija. Apie incidentą moteris taip pat pranešė Aplinkos apsaugos departamentui.
„Šių darbų priežasčių išaiškinimas bei paieška, kaip išgelbėti paukščius, užtruks. Tiek laiko paukščiai neturi, tai yra kelių valandų gyvybės ir mirties klausimas. Kas priėmė žiaurų sprendimą užmūryti gyvus paukščiukus? Ar priimtini tokie darbai lizdavimosi periodu? Kaip galima padėti tokiose situacijose?“, - klausė Ekaterina.
Prieš keletą valandų feisbuke paviešintas ir vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog suaugę paukščiai nerimastingai skraido aplink uždarytas angas ir negali patekti į vidų. Diskusijoje po įrašu kreiptasi ir į aplinkos ministro patarėją Marių Čepulį, kuris pakomentavo, kad buvo susisiekta su pareigūnais ir įmone „Mano būstas“, kuri pažadėjo angas nedelsiant atidaryti.
Delfi kreipusis į įmonę „Mano būstas“, jos atstovas spaudai Paulius Ugianskis informavo, kad problema išspręsta – tinkleliai nuo angų nuimti ir teigia, jog aplinkosaugininkų buvo informuoti, kad paukščiukų dar nėra.
„Angos nebuvo mūrijamos, galbūt gyventojai netiksliai suformulavo, buvo uždėtas tinklelis, nes iš gyventojų gavome skundų, kad trukdo paukščiai. Žinote, kaip yra su paukščiais, vieni juos myli, kitiems jie kelia negatyvius jausmus. Mes operatyviai tinklelius nuėmėm, visi paukščiukai, mūsų manymu, gyvi, o atvykę aplinkosaugininkai patvirtino, kad čiurliai iki savaitės laiko gali išgyventi be tėvų priežiūros ir maisto, taigi, laimei, viskas išsisprendė laimingai“, - komentavo jis.
P. Ugianskio teigimu, angos buvo uždarytos tinkleliais, todėl oras pateko: „Mes suprantame, kad šiuo metu yra paukščių perėjimo metas ir tinkleliai nebus dedami. Manau, kad darbuotojas ne taip identifikavo užduotį ir padarė žmogišką klaidą. Viską pavyko išspręsti turbūt nepraėjus nė 24 valandoms.“
Aplinkos apsaugos departamentas informavo, kad Vilniaus gyvosios gamtos inspekcija paprašė paaiškinimo iš atsakingo įmonės asmens ir spręs, kokių administracinio poveikio priemonių imtis.
Ornitologai prašo saugoti paukščius
Ornitologas, „Pažinkime paukščius drauge“ edukatorius Gediminas Petkus sako, kad šiuo metu yra čiurlių perėjimo metas ir kai kuriose vietose jie jau yra susilaukę jauniklių, o kai kur dar tik peri.
Jis taip pat gavo žinutę iš gyventojų apie ventiliacijos angose įkalintus paukščių jauniklius. Jis taip pat kreipėsi į „Mano būstą“ ir pranešė, kad situacija žinoma tiek Lietuvos ornitologų draugijai, tiek Aplinkos apsaugos departamentui, ir skubiai prašė, kad tinkleliai būtų nuimti ir paukščiams būtų leista užauginti jauniklius.
„Kai jaunikliai užaugs ir paukščiai nebeperės, jei yra būtinybė, tas angas bus galima užsandarinti. Bet jei tai nėra būtina, nepučia kiaurai per sienas ir pan., geriausia būtų jas palikti. Pavyzdžiui, užsienyje jas palieka, arba, jei labai reikia, užkamšo tik dalį, kitą dalį palieka. Net dabar kai naujus pastatus stato, padaro tokias ertmes, kad paukščiai galėtų sėkmingai išsiperėti“, - aiškina jis.
Anot jo, čiurliai labai mėgsta rinktis būtent tokias vietas miestuose: daugiabučių ventiliacijos angas, plyšius, nišas pastatuose, taip pat peri inkiluose, medžių drevėse.
„Susiduriama su problema, kad kai Lietuvoje pastatus renovuoja, ne visada palieka tas angas atviras, nors tikrai kiek man žinoma, tos angos neturi įtakos namo sandarumui. Mūsų rekomendacija ir prašymas įmonėms, kurios renovuoja pastatus, kad tokių angų neuždarytų ir paliktų paukščiams gyvenamąsias vietas“, – tikina sparnuočių žinovas.
Mažėja tinkamų vietų
Ornitologas sako, kad juodieji čiurliai – labai įdomūs paukščiai: „Čiurliai yra tikrai naudingi paukščiai – minta smulkiais vabzdžiais, kuriuos gaudo ore labai greitai skraidydami. Didžiausią dalį laiko čiurliai ir praleidžia ore. Mokslininkai net tyrimą yra atlikę, kad čiurliai nuo 7 iki 10 mėnesių gali skraidyti net nenutūpdami. Taigi, jie danguje ir miega.“
Anot jo, žmonės čiurlius mato kasdien, vasarą jie gerai girdimi, nes skleidžia stiprų garsą. Dažnai jie painiojami su kregždėmis, tačiau čiurliai yra visiškai juodi, tik gerklėje turi šviesią dėmelę. Kai čiurlys skrenda, jis būna nulenkęs sparnus, todėl atrodo tarsi pjautuvas ar dalgis.
Ornitologas sako, kad čiurlius reikia saugoti, nes dėl renovacijos jiems lieka mažiau perėjimui tinkamų vietų ir šių sparnuočių mažėja. „Jei pastatai bus renovuojami nepaliekant jiems angų, šie paukščiai nyks, kaip ir kregždės, kurios sunkiai gali sulipdyti lizdus renovuojamuose namuose. Reikia kalbėti apie jų išsaugojimą ir specialių perėjimo vietų padarymą. Dabar, pavyzdžiui, kai statomi pastatai verslui, specialiai net inkilai keliami ant stovų“, – aiškina specialistas.
Jo teigimu, čiurlių mėgiamose angose pastatuose taip pat gali gyventi dūminės raudonuodegės, kuosos, naminiai žvirbliai.
2016 m. Lietuvoje čiurlys buvo pripažintas metų paukščiu.
