Ornitologas V. Jusys savo įraše įvardijo, kad nuotraukose užfiksuotas vabalas – žaliasis alksninukas.

Žaliasis alksninukas

Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos doktorantės Kristina Valavičiūtė-Pocienė ir Margarita Kazak papasakojo apie šiuos vabzdžius daugiau:

„Miškų takuose ant įvairių žolinių augalų, krūmų bei medžių lapų galime pamatyti įvairius lapgraužius. Ši šeima išsiskiria savo rūšių gausa ir įvairove – nuo margų ir įvairiaspalvių iki svarbių kultūrinių augalų kenkėjų, tarp jų ir visiems puikiai pažįstamas kolorado vabalas.

Žaliasis alksninukas, kitaip dar vadinamas žaliuoju girinuku, yra lapgraužių šeimos vabalas, dažniausiai aptinkamas alksninių medynų pavėsingose vietovėse prie vandens telkinių ir drėgnuose miškuose.

Žaliasis alksninukas

Šis vabalas ypač mėgsta buveines, gausias juodalksniais ir baltalksniais, tačiau nesant šių medžių žaliasis girinukas gali būti pastebėtas ir ant plaukuotojo beržo. Gamtoje šį vabalą galime sutikti dviem pavidalais: sodriai žalios spalvos metališkai blizgius patinėlius ir tamsiai mėlynos spalvos metališkai blizgias kiek už patinus stambesnes pateles.

Įprastai žalieji alksninukai žiemoja dirvožemyje arba lapų nuokritose, samanose šalia mėgiamų medžių. Po žiemos pirmieji vabalai pasirodo balandžio gale–gegužės pradžioje. Būtent gegužės mėnesį žmonės dažniausiai ir pastebi šiuos vabalus, kuomet jie skuba poruotis – šalia jų mėgiamų alksnių, kur galima pastebėti dideles patinėlių ir patelių sankaupas.

Žaliasis alksninukas

Kadangi vabzdžiai yra šaltakraujai sutvėrimai, saulės atokaita jiems tampa puikiu šilumos šaltiniu, tad nenustebkite, jeigu pamatysite saulėje žaliai ir mėlynai blizgančių alksninukų būrelį, kaip kad šioje nuotraukoje. Žalieji alksninukai, kaip ir kiti vabalai, gali skristi, tačiau retai tai daro. Nepaisant to, poravimosi laikotarpiu jie gali pasklisti toliau nuo įprastų jiems alksninių medynų.

Kiaušinių dėjimui vabzdžiai grįžta į medynus. Patelės paprastai deda kiaušinius mažomis krūvelėmis po 25–30 kiaušinių ant mėgiamų medžių – alksnių – lapų apatinės pusės. Išsiritusios lervos minta medžių lapais iki pat ankstyvo rugpjūčio, kol nepereina į kitą savo vystymosi stadiją – formuoja lėliukes, kurios taip pat laiką leidžia ant medžių lapų apatinės pusės. Įprastai žaliasis alksninukas kiaušinius deda vieną kartą per metus, tačiau esant palankioms klimato sąlygoms gali suformuoti ir dvi generacijas metų eigoje.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją