aA
Nors rudenį daugelis paukščių migruoja į šiltuosius kraštus ar bent pasitraukia į kaimynines šalis, kur šilčiau, dalis jų pasilieka ir Lietuvoje praleidžia visą žiemą. Šį savaitgalį 13 kartą iš eilės buvo vykdyta mūsų šalyje žiemojančių sparnuočių apskaita.
Klykuolės
Klykuolės
© Vitalijos Masteikaitės nuotr.

Didelę įtaką daro oro sąlygos

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, kiekvienais metais žiemojančius vandens paukščius skaičiuoja per 80 stebėtojų. Tokios apskaitos kasmet vykdomos nuo 2010 metų, į jas įsitraukia ne tik Lietuva, bet ir kaimyninės bei kitos šalys. Šios apskaitos pagal tarptautinį susitarimą visada vyksta trečiąjį sausio savaitgalį.

Šiuo metų laiku neužšąlančiuose vandens telkiniuose galima pamatyti būrius paukščių. Tai į šiltuosius kraštus išskristi nesusivilioję ir Lietuvoje žiemoti nusprendę sparnuočiai, taip pat tie, kurie čia lieka jau daugybę metų.

Ornitologas Laimonas Šniaukšta sako, kad pagrindinė vandens paukščių žiemavietė yra ties Kauno hidroelektrine.

„Net šalčiausiomis žiemomis nuo hidroelektrinės krentantis vanduo neužšąlą ir paukščiai sugeba susirasti maisto. Kaune suskaičiuojama didžiausia dalis žiemoti likusių paukščių Lietuvoje“, – teigia jis.

Kaip seksis juos suskaičiuoti, ar bus lengva pamatyti ir kur jie bus susitelkę, labai priklauso nuo oro sąlygų, o jos kiekvienų metų sausio trečiąjį savaitgalį būna tikrai skirtingos.

„Kai metai – šilti, daugelis vandens telkinių neužšąla, o kai šalti – būdavo, kad ir upės užšaldavo. Šiemet upės – Neris Vilniuje, ar Nemunas – atviros ir jose žiemojantys paukščiai laikosi. Kitos vietos, kur paukščiai leidžia žiemą dažnai yra prie vandens valymo įrenginių. Paprastai ten vanduo būna šiltesnis ir neužšąlą, jie gali susirasti tam tikro maisto. Todėl stengiamės skaičiuoti prie vandens valymo įrenginių, o kur leidžia – ir pačiuose valymo įrenginiuose. Ir, be abejo, yra pajūris, Kuršių marios“, – vardija L. Šniaukšta ir priduria, kad žiemojantys paukščiai gali būti pasklidę visoje Lietuvoje.

Žiemojantys paukščiai, Kauno ornitologinis draustinis
Žiemojantys paukščiai, Kauno ornitologinis draustinis
© Vitalijos Masteikaitės nuotr.

Ornitologas prisimena, kad pernai buvo labai sudėtingos sąlygos skaičiuoti paukščius jūroje. Būtent per apskaitų savaitgalį prasidėjo didieji šalčiai, šaltukas spaudė iki 20-ies laipsnių, jūra buvo šiltesnė nei oras, todėl vanduo labai garavo, buvo prastas matomumas. Tuomet jūroje buvo suskaičiuota mažiau paukščių nei ankstesniais metais.

Dėl tokių oro sąlygų paukščiai dideliais būriais telkėsi dar neužšalusiose mariose, todėl jų stebėtojai ten suskaičiavo net po 5–7 tūkst. sparnuočių vienoje vietoje, o, pavyzdžiui, kuoduotųjų ančių pavyko pamatyti net 9 tūkst., nors ankstesniais metais stebėtojai jų suskaičiuodavo tik apie tūkstantį.

Laikosi visoje Lietuvoje

L. Šniaukšta sako, kad dėl klimato kaitos orai tapo sunkiau nuspėjami: pernai ir užpernai žiemos buvo šaltos, bet, pavyzdžiui, 2020 m., 2019 m. buvo gana šilta ir daugelis vandens telkinių neužšalo.

Pašnekovas primena, kad paukščiai Lietuvoje per žiemą pasilieka ir dėl to, kad žmonės juos pradeda maitinti per anksti. Anot jo, lesinti sparnuočius žiemos metu, jei jau pasibaigusi migracija ir ant vandens telkinių užsitraukęs ledas, galima. Jiems žiemą reikia daug jėgų nuskristi iš vieno vandens telkinio į kitą.

Žiemojantys paukščiai, Kauno ornitologinis draustinis
Žiemojantys paukščiai, Kauno ornitologinis draustinis
© Vitalijos Masteikaitės nuotr.

Maitinti, jis sako, nereikėtų vėlų rudenį, nes kai atšąla, mažėja maisto, sparnuočiai išskrenda į šiltuosius kraštus, o jeigu žmonės juos lesina, jie gali likti tikėdamiesi, kad maisto gaus visą žiemą. Jei paukščiai maisto gaus nuolat, ornitologas nieko blogo nemato, bet jeigu jie pamaitinami tik retkarčiais, jie gali laukti, badauti, kol sušals ir nugaiš.

Nors paukščių apskaitos savaitgalis jau baigėsi, Lietuvos ornitologų draugija duomenų apie šalies miestų ir miestelių upeliuose likusius sparnuočius dar laukia iki sausio 21 d. Tuomet visi rezultatai bus suskaičiuoti ir bus aišku, kiek apytikriai sparnuočių liko žiemoti šiemet.

L. Šniaukšta skaičiuoja, kad paprastai Kauno apylinkėse jų aptinkama iki 20 tūkst. Būdavo metų kai tokie kiekiai paukščių suskaičiuoti ir Šilutės rajone. Baltijos pajūryje, anot jo, tikėtina aptikti apie 10 tūkst. paukščių, Klaipėdos mieste ir rajone – apie 2 tūkst., Vilniaus mieste ir rajone – nuo 2 tūkst. iki 3,5 tūkst. Gausiai sparnuočiai žiemoja Marijampolėje, taip pat Jonavos apylinkėse.

Paukščių apskaitos vykdomos ne tik žiemą. Pavasarį ir rudenį skaičiuojami migruojantys sparnuočiai, vasarą stebima, kiek jų peri ir pan.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.7273

Aptiktas unikalus geologinio paveldo objektas: svarsto steigti draustinį

Lietuvos geologijos tarnyba, įvertinusi Asvejos regioninio parko teritorijoje esantį geologinių...

Beveik po dešimtmečio užfiksuotas Šilutės rajone išsiritęs retas paukštis: kasmet grįžta į gimtinę

Paukščiai yra nepaprasti gyvūnai. Kasmet jie išskrenda žiemoti į šiltuosius kraštus, tačiau...

Sostinės paupio rajone sužaliavo per 300 medžių: pasodintos retesnės rūšys

Žaliausio Europos miesto Vilniaus medžių įvairovė pasipildė rečiau sutinkamomis rūšimis –...

Išleistas nuotraukų albumas apie laukinę Lietuvos gamtą: kviečia pažinti retas rūšis

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos iniciatyva išleistas reprezentacinis, gausiai nuotraukomis...

Malkų rietuvėje rado tai, ko būtų galima mažiausiai tikėtis: ši rūšis – itin reta (4)

Vienos Sakalinės kaimo sodybos šeimininkė malkų rietuvėje aptiko nepaprastą padarėlį. Šis,...

Top naujienos

Į Seimą grįžta smarkiai pasikeitusi partnerystė: registruotų pas notarą, nelieka galimybės rinktis bendrą pavardę

Nepavykus pirmajam bandymui į Seimą po pertraukos sugrįžta siūlymai dėl partnerių santykių...

Pamatęs trešnių kilogramą po 35 eurus analitikas atliko kainų palyginimą ir konstatavo: lietuviškų verslininkų stebuklas

Lietuvoje pirmųjų trešnių kilogramas, kai jos buvo gabenamos iš Peru, kainavo 40 eurų, dabar,...

Ukrainietis sunkiai tramdo ašaras: Lietuvoje užtaikęs ant nesąžiningo pardavėjo, nežino, kaip reikės grįžti namo

Ukrainiečiai – lengvas grobis nesąžiningiems pardavėjams. LNK Žinios pasakojo nukentėjusio...

Karo ekspertai: Rusijos armijos atakos rodo – artėja didelis mūšis

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad rusai...

EK padvigubino kainų augimo prognozę Lietuvai, o ekonomikos augimas bus lėtesnis pildoma

Europos Komisija prastina prognozes Lietuvai: kainos augs sparčiau, o ekonomika bus lėtesnė....

Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai prasibrovė iki pasienio su Rusija: pone prezidente, mes čia! perspėjama, kad rusai rengia specialią operaciją „Azovstal“

Ukraina pirmadienį rengiasi naujam Rusijos puolimui rytiniame Donbaso regione, Kyjivui pareiškus,...

Suomijos prezidentas po pokalbio su Putinu: esu nustebęs (6)

Plataus masto Rusijos įsiveržimas į Ukrainą yra įrodymas, kad Kremlius gali užpulti...

Gyventojų pajamos augo, tačiau viską suvalgė infliacija: sausis buvo lūžio taškas

Pirmąjį šių metų ketvirtį gyventojų darbo pajamos augo sparčiau nei prieš metus ir didėjo...

Po griausmingos Ukrainos pergalės „Eurovizijoje“ – rusų įniršis: nori, kad šalis būtų diskvalifikuota iš konkurso (5)

Rusijos socialiniuose tinkluose užvirė diskusijos, kai Ukraina buvo paskelbta 2022 metų...