Ilzenbergo dvaro savininko Vaido Barakausko teigimu, šis ąžuolas ilgą laiką „slėpėsi“ tarp kitų medžių, tačiau pradėjus tvarkyti atkuriamo dvaro parką, ąžuolas iškart tapo parko įžymybe. Ilzenbergo dvaro parkas yra valstybės saugomas nuo 1963 metų, užima apie 15 hektarų teritoriją, jame auga daugiau nei 23 medžių rūšys.
„Didžiuojamės, kad dvaro ąžuolas paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu, nes rekonstruodami Ilzenbergo dvarvietę su rūmais, ūkiniais pastatais, parku, sodu ir kita infrastruktūra, būtent ir stengiamės išsaugoti paveldą, atkurti autentišką dvarvietės išvaizdą ir atmosferą. Šiame dvare istorinė patirtis derės su moderniomis technologijomis ir šiuolaikiniu gyvenimo būdu, plėtojant darną su gamta. Todėl čia kuriamas pirmasis Baltijos regione biodinaminis ūkis“, – pasakojo V.Barakauskas.
Papildys negausų saugomų ąžuolų būrį
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyriaus vyriausiojo specialisto Giedriaus Mikalausko, 2012 -ų metų pabaigoje Lietuvoje buvo 571 valstybės saugomas gamtos paveldo objektas (157 iš jų paskelbti gamtos paminklais) ir 232 savivaldybių saugomi gamtos paveldo objektai.
Seniausias ir storiausias Lietuvoje augantis – Stelmužės ąžuolas (Zarasų raj.). Jam yra apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m., apimtis prie žemės – apie 13 m. Toliau rikiuojasi Mingėlos ąžuolas (Plungės raj.), kamieno apimtis 7,50 m., Glitiškių ąžuolas (Vilniaus raj.), kamieno apimtis 7,40 m., Karvelių ąžuolas (Kauno raj.), kamieno apimtis 7,20 m.
Svarbiausias saugomo gamtos paveldo objekto statuso suteikimo tikslas yra išsaugoti išskirtinius gamtos kūrinius bei suteikti galimybę juos pamatyti ateities kartoms.
