Panevėžiečiai gali išsikviesti benamius gyvūnus gaudančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbuotojus, kaip jiems sekasi gaudyti – kita kalba, o rajono gyventojai praktiškai neturi galimybės prisišaukti pagalbos.
Mat jiems jau kelerius metus šungaudžius tenka kviestis net iš Alytaus. Panevėžio rajono savivaldybė yra sudariusi sutartį dėl beglobių gyvūnų gaudymo su Kaune esančios bendrovės „Nuaras“ Alytaus filialu.
Šiais metais bendrovė panoro pakelti paslaugų kainas. Su jomis susipažinusiems rajono Savivaldybės vadovams pasišiaušė plaukai.
„Viską suskaičiavus, vieno šuns pagavimas pabrangtų apie dešimt kartų, nuo 100 iki 1000 litų. Tai fantastiška suma, Savivaldybė tokių pinigų negali mokėti, todėl naujos sutarties su „Nuaru“ nepasirašėm“, – sakė rajono Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys.
Kadangi liko galioti senos kainos, alytiškiai šungaudžiai dėl vieno kito šuns į Panevėžio rajoną nebevažiuoja. Sunkmečiu valkataujančių gyvūnų kaimuose dar padaugėjo. Prie to aktyviai prisideda ir miestiečiai, į kaimus atvežantys ir paliekantys likimo valiai savo augintinius.
Rajono gyventojai nebežino, kaip apsiginti nuo būriais zujančių šunų ir visur lendančių išalkusių kačių. Jie liepia seniūnams ką nors daryti, tačiau šie tik bejėgiškai skėsčioja rankomis.
Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius sako, kad jį pamatę žmonės reikalauja susirinkti šunis ir dėti kur tik nori. Seniūnas ginasi negalįs gi jų susikrauti į lengvojo automobilio bagažinę ir išvežti į mišką, bet žmonės nieko nenori girdėti.
Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys prisipažino dėl valkataujančių keturkojų net bijąs užsukti į kai kurias sodybas.
Rajono Savivaldybė ketina ieškoti arčiau esančių šungaudžių, ką jau yra ne kartą dariusi, bet vis nesėkmingai.
Paskelbta šunų paieška
A.Bakšio iniciatyva trečiadienį į Panevėžio rajoną laukiama atvykstant bendrovės „Nuaras“ šungaudžių iš Alytaus. Rajonui tai didelis įvykis.
Šiais metais beglobių gyvūnų gaudytojai buvo pasirodę tik vieną kartą sausio mėnesį. Tada jie pagavo iš išsivežė 9 keturkojus. Rajono Savivaldybei tai kainavo apie 900 litus.
Tada „Nuaras“ apsiskaičiavo, kad nuo 2005 metų, kai buvo sudaryta sutartis su rajono savivaldybe, galiojantys paslaugų įkainiai nebeatitinka realių kaštų. Kitaip sakant, bendrovei nuostolinga važinėti taip toli važinėti.
Savivaldybei nesutikus su bendrovės pasiūlytais didesniais įkainiais, alytiškiai šungaudžiai apskritai prarado norą važiuoti į Panevėžio rajoną. Žinodami situaciją, seniūnai jų irgi nedrįso spausti pasirodyti.
Tačiau A.Bakšiui, nuolat ujamam gyventojų dėl valkataujančių šunų, trūko kantrybė ir jis ėmėsi organizuoti šungaudžių vizitą. Kad šiems kelionė neatneštų daug nuostolių, reikia pagauti kuo daugiau gyvūnų.
A.Bakšys paskambino kitų seniūnijų seniūnams ir paprašė pasirūpinti tinkamai sutikti svečius. Tinkamai – vadinasi, pasirūpinti, kad valkataujantys gyvūnai kur nesusislėptų, kaip dažnai būna gaudynių dieną. Taigi kaimo žmonės trečiadienį ruošiasi pabūti savotiškais beglobių gyvūnų varovais – išguiti juos iš pakampių.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius, kad nekiltų nesusipratimų, seniūnus įspėjo savo ruožtu informuoti bendrovę „Nuaras“, kad bus atsiskaitoma senomis kainomis.
Nėra norinčiųjų gaudyti
V.Žiurlys sakė, kad bendrovė „Nuaras“ pageidavo už vienkartinį atvykimą į Panevėžio rajoną bei kelių valandų darbą gauti per 700 litų, dar norėjo, kad jiems būtų primokėta už dezinfekciją, kitas paslaugas.
Tiesa, šiek tiek atpigino vieno gyvūno sugavimo kainą, tačiau viską suskaičiavęs direktorius vis tiek gavo labai didelę sumą. Pasak V.Žiurlio, jeigu atvykusiems alytiškiams pavyktų pagauti tik vieną šunį, tai rajonui kainuotų apie tūkstantį litų.
Jo nuomone, net jeigu pagautų ir daugiau gyvūnų, kaina vis tiek būtų per didelė, nes labai brangus pats šungaudžių atvykimas.
Todėl Savivaldybė atsisakė pasirašyti naują sutartį. Administracijos vadovas supranta, kad bendrovei „Nuaras“ dabar neapsimoka dėl poros ar trijų šunų trenktis du šimtus kilometrų į Panevėžio rajoną ir tiek pat atgal.
Rajono Savivaldybės vadovams akivaizdu, kad beglobių gyvūnų gaudymo problemos bendradarbiaujant su „Nuaru“ neišspręs. Būtina ieškoti arčiau esančių šungaudžių.
Pasak V.Žiurlio, tokių buvo ieškoma ne kartą, tačiau neatsirado. Savivaldybė anksčiau mėgino prašyti bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ pagalbos, bet pastaroji nesutiko. Administracijos direktorius viliasi, kad sunkmetis bendrovę padarė sukalbamesnę. Jis sakė mėginsiąs dar kartą derėtis.
Savivaldybė dėjo daug vilčių į Panevėžio rajone planuotus įkurti visos apskrities gyvūnų globos namus, tačiau jų iki šiol nėra. Panevėžio gyvūnų globos draugijos pirmininkė Rūta Liberienė sakė, kad dėl krizės, apskrities valdžios kaitos ir kitų priežasčių projektas kol kas tik „popieriuje“.
Reikia vietoje dirbančios tarnybos
Bendrovės „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė pastebi, kad reikia vietoje dirbančios tarnybos: „Mūsų bendrovė su Panevėžio rajono savivaldybe sutartį pasirašė 2005 metais. Per ketverius metus pakilo benzino kainos, darbuotojų atlyginimai, apskritai išaugo visų paslaugų kaštai. Važiuoti iš Alytaus į Panevėžį dėl vieno ar dviejų gyvūnų nuostolinga. Mūsų siūlytos kainos nėra laužtos iš piršto ir nemanyčiau, kad labai didelės. Aišku, Panevėžio rajonui dėl vieno šuns pagavimo mūsų darbuotojų neapsimokėtų kviesti. Kita vertus, manau, kad pigiau būtų rasti arčiau esančius paslaugos teikėjus.“