Oficialiais Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos, o tai, pasak gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ informacijos, yra ne mažiau nei 272 vilkai.
Toks kiekis vilkų kasmet pridaro nemažai nuostolių gyvulių augintojams. Aplinkos ministerijos skaičiavimu, vien per 2018 metus fiksuoti 529 vilkų padarytos žalos atvejai, žalos patyrė 444 asmenys, papjauti 1709 ūkiniai gyvūnai.
Skaičiai meluoja?
„Atlikus erdvinę 2018 m. apskaitos pagal pėdsakus sniege rezultatų analizę, įvertinta, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 34 vilkų šeimos. Norime pažymėti, kad vilkų populiacijos gausumas valdomas apgalvotai, netrukdant rūšiai išlikti palankios apsaugos būklės, kaip numatyta Vilko (Canis lupus) apsaugos plane“, – portalui DELFI rašė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Jolanta Urbelionytė.
Tačiau gyvulius auginantys ūkininkai ir medžiotojai įsitikinę, kad vilkų yra daugiau nei suskaičiuojama oficialiai.
Ukmergės rajone gyvenanti ir per 120 avių laikanti Jolanta Keburienė taip pat sako, kad vilkai į jos laikomas avis kėsintis pradėjo tik dabar: „Jau 11 metų avys pas mus gyvena ir tik pastaraisiais metais pirmas išpuolis buvo, tad, mano galva, vilkų prisiveisė tiesiog per daug.“
Kompensacijos neguodžia
Nors per 2018 metus kompensacijoms vilkų padarytai žalai atlyginti išleista daugiau nei 150 tūkst. eurų (tiksli suma 168 tūkst. 284,27 Eur.), gyvulių augintojai teigia, kad tai menka paguoda, ypač atsižvelgus į tai, kiek kelių tenka praminti norint jas gauti.
Andrius Kimbarauskas iš Prienų rajono, savo malonumui laikantis apie 60 avių pasakojo, kad kai vilkai praėjusį savaitgalį papjovė 4 jo avis ir dar vieną sužalojo, specialistai iš pradžių net nežinojo, ką daryti.
„Šeštadienį atvažiavęs apžiūrėti avių, radau 4 papjautas ir vieną sužeistą. Supratęs, kas įvyko, patyriau savotišką šoką. Tikrai nesitikėjau, kad galėjo man taip nutikti.
Iš pradžių net nežinojau, ką daryti, paskambinau savo veterinarui, jis buvo išvykęs, bet nurodė kreiptis į seniūniją. Keisčiausia, kad seniūnijoje nelabai žinojo, ką daryti, sakė, kad čia pirmas toks atvejis. Tai dabar nėra labai jauku, kai žinau, kad ir čia jau atėjo vilkai“, – patirtimi dalijosi prieniškis.
J. Keburienė iš Ukmergės portalui DELFI pasakojo, kad jai labiausiai gaila ne mažų kompensacijų, bet avių, kuriomis rūpinasi ir myli. „Kadangi nesame tie ūkininkai, kurie augina dėl skaičiaus ir išmokų, jos mums nėra paprastas gyvulys ir mes jas tikrai mylime. O tas vaizdas, atėjus į aptvarą, esantį prieš pat namus ir radus išdraskytas avis, tiesiog žiaurus“, – kalbėjo pašnekovė.
Išpuolio nesitikėjo
Jau 11 metų avis laikanti J. Keburienė net nenumanė, kad į jos sklypą, kuris ribojasi su greitkeliu ir kitu judriu keliu bei kertasi su žmonių dažnai lankomu miškeliu, užsuks vilkai.
„Gyvename labai arti rajono centro, atskirti greitkelio ir kito intensyvaus kelio, kitoje sklypo pusėje yra žmonių gausiai lankomas parkas, kurio mišku negaliu pavadinti, ten ir pasivaikščiojimų takai, ir treniruokliai įrengti. Tai mes buvome tikrai ramūs, kad kas kas, bet vilkai tai tikrai neateis iki mūsų, nes paprasčiausiai gyvename tikrai triukšmingoje vietoje, kur intensyvus eismas. Negana to, savo avis nakčiai visada pargename į aptvarą priešais pat namus dėl saugumo.
Tą vakarą pati pargyniau jas namo ir nustebau, kad avys labai neramios, bet kažkaip nesureagavau. Ryte, aptvare radome tris sudraskytas, o dar vieną, kurios, kaip pasirodo, vakarą prieš tai nepastebėjau, sudraskytą radome dieniniame aptvare. Tai reiškia, kad vilkai užpuolė bei vieną avį sudraskė dar dieną, todėl visas būrys ir buvo išsigandęs“, – įvykius prisiminė ukmergiškė.
Gyventojai vilkus pastebi jau ir po savo namų langais
„Užpuolimų pasitaiko kiekvienais metais po keletą kartų. Vienais metais, bandydami apsaugoti avis, nakčiai jas gindavome į tvartus, bet tai blogai atsiliepė avių sveikatai, nes avys yra gyvūnai, kurie turi gyventi lauke. Dabar turime du šunis, kurie lojimu įspėja pajutę vilkus, tad kai ima loti naktį, keliuosi iš lovos, sėdu į mašiną ir seku įkandin.
Praėjusį sekmadienį šunys vėl prikėlė naktį, tad kėliausi tikrinti. Ir tikrai, šalia ganyklų, automobilio žibintų apšviesti, iš ganyklos į mišką prabėgo keli vilkai, tik nemačiau naktį kiek tiksliai jų buvo. O šiaip tų atvejų yra daugybė ir įvairiausių. Jeigu net ryte kaimynas matė, kaip vilkas vieną mano avį iš aptvaro tempė. Aš ir pati pro langus rytais kartais matau juos slankiojant aplink aptvarus.
Anksčiau buvo ramiau, bet dabar, tiek nuostolių, tiek neramių naktų. Čia yra tik laiko klausimas, kada vilkai ims nebebijoti žmonių“, – patirtimi dalijosi avių augintoja.
Konfliktą pastebi ir medžiotojai, ir gamtosaugininkai
Ekologijos ir aplinkotyros centro prof. dr. Alius Ulevičius sako, kad nors vilkai ir užima svarbią ekosistemos dalį, per didelis jų kiekis žmonėms pavojingas.
„Vilkas yra mitybinės grandinės viršūnėje, jis reguliuoja žolėdžių, o taip pat kitų smulkesnių plėšrūnų populiacijas. Kuo mažiau vilkų, tuo didesnė atsakomybė žmogui atliekant reguliacijos funkciją. Puikiai žinome, kokios problemos iškyla, kuomet smarkiai padaugėja stambiųjų kanopinių arba lapių, usūrinių šunų. Kita vertus, pernelyg išaugęs vilkų skaičius neišvengiamai iššaukia konfliktus su žmonėmis“, – portalui DELFI rašė profesorius.
Medžiotojas, Miske.lt įkūrėjas Deividas Staponkus sako, kad medžiotojai išnaikinti vilkų nenori, o ir padaryti tai būtų nemenkas iššūkis.
„Vilkų yra tikrai per daug. Medžiotojai tikrai nenori jų išnaikinti, kiekvienas gyvas padaras turi turėti vietos po saule, tiesiog turėtų būti viskas subalansuota ir daroma protingai. Vilkų sumedžiojimo limitas turėtų atitikti realią situaciją, medžiotojų nuomone, kalba sukasi apie 150-200 vilkų, kad kaip sakoma būtų ir vilkas sotus ir avis gyva. Dabar to balanso tikrai nėra, o Lietuva tapo vilkų veisykla, – sakė S. Staponkus ir pridėjo, kad netgi turint leidimą, sumedžioti vilką nėra lengva užduotis, – Sumedžioti vilką yra tikrai nelengva, nes jie yra vieni atsargiausių žvėrių. Jeigu medžiotojas sumedžioja vilką, tarp medžiotojų tai laikoma didele sėkme.“
DELFI kalbintas „Baltijos vilko“ vadovas Vaidas Balys turėjo kitą poziciją nei medžiotojai. Jis aiškino, kad medžiotojų įvardytas skaičius yra nerealus, nes būtų išmedžiota didžioji vilkų dalis.
„Jeigu, vilkų, kaip medžiotojai įsivaizduoja, būtų 1000, tai 150-200 vilkų netektį populiacija toleruotų pakankamai gerai, tačiau jeigu vilkų, kaip dabar preliminariai skaičiuojama, yra apie 300, o jie nori beveik visus išmedžioti, tai čia yra visiškas kosmosas ir apie tai net kalbėti negalima“, – sakė „Baltijos vilko“ vadovas V. Balys.
Šiuo metu Lietuvoje gyvenantys vilkai yra saugomi, yra nustatyti griežti medžioklės limitai, kuriuos pažeidus gresia griežtos bausmės.
