Vaisinės muselės nuo seno naudojamos tyrimuose, kurių tikslas – perprasti žmogaus elgseną, nes šių muselių pažintinis mechanizmas yra paralelus su žmogaus, tačiau daug paprasčiau tiriamas. Drozofilomis vadinamos vaisinės muselės pasižymi daugybe į žmogaus panašių pagrindinių elgsenos bruožų, taip pat dalijasi daugeliu genų, kurie yra tokie pat kaip žmogaus, kai kurie jų yra lemiantys įvairius neurologinius sutrikimus. Taigi, vaisinės muselės – itin veiksmingas tyrimų modelis.
Su suaugusiomis vaisinėmis muselėmis tyrimai atliekami jau ne vieną dešimtmetį, tačiau naujausiais mokslininkų duomenimis, vaisinių muselių lervos, kurios yra laikomos kur kas paprastesniais organizmais, gali būti dar vertingesnis tyrimų objektas atliekant elgsenos tyrimus. Šios lervos turi tik 3 tūkst. neuronų, tuo tarpu žmogus – maždaug 10 milijardų.
McMaster universitete (Kanada) dirbantiems mokslininkams pavyko įrodyti, kad lervos pasižymi socialinio mokymosi gebėjimu. Šis atradimas atveria kelią daugybei eksperimentų, galinčių suteikti vertingų įžvalgų apie žmonių elgseną, o gal netgi padėti atrasti naujus būdus įvairiems sutrikimams gydyti.
Tyrėjų grupei vadovaujančio profesoriaus Zachary Durisko teigimu, lervinė stadija yra daug paprastesnė, lyginant su subrendusiomis vaisinėmis muselėmis, tačiau jų elgsena šioje stadijoje kol kas mažai tyrinėta. Tik neseniai tyrėjai atkreipė dėmesį į sudėtingą, kompleksinę lervų elgseną.
Z. Durisko ir jo kolega Reuven Dukas įrodė, jog vaisinės muselės lerva geba atskirti, kurie maisto šaltiniai buvo naudoti kitų lervų ir pasinaudoti šia informacija: lervos renkasi valgyti iš tų pačių, kitoms lervoms žinomų maisto šaltinių, o ne iš taip pat lengvai prieinamų alternatyvių, tačiau kitų grupės narių neišbandytų šaltinių. Tyrimą atlikę mokslininkai, siekdami nustatyti lervų mitybos šaltinio pasirinkimą, naudojo kelias skirtingas maisto kombinacijas, visose jose buvo naudojamas šviežias maistas.
Lervų maisto pasirinkimas, mokantis iš kitų lervų, yra paremtas kvapais. Mokslininkai šią lervų elgseną lygina su žmogaus elgsena, jam atvykus į nepažįstamą miestą: rinkdamasis tarp dviejų, nežinomų restoranų, žmogus greičiausiai nuspręs pietauti tame restorane, kuriame tuo metu pietauja daugiau žmonių.
Tyrimo rezultatai pristatomi moksliniame žurnale „Proceedings of the Royal Society B“.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.