Savivaldybė svarsto lėšų prašyti ne tik užtvankos rekonstrukcijai, bet ir žuvitakiui įrengti.
J. Biliūno gatvės tiltu ketvirtadienį pirmoje dienos pusėje vėl nebuvo galima važiuoti. Šįkart eismas kelioms valandoms užtvertas atvykus technikai nuimti galingos vandens jėgos sugadinto užtvankos skydo.
Ties užtvanka įmonė „Montuotojas“ atgabeno du itin galingus kranus sunkiam skydui iškelti. Kaip ir planuota, iškėlimo darbai užtruko maždaug dvi valandas.
„Į tokį vežimėlį susodinti suvirintojai kranais buvo nuleisti prie metalinių konstrukcijų, kurias reikėjo nupjauti. Suvirinimo aparatais tikrai greitai nupjovė, ir kranas iškėlė tą skydą, padėjo ant kelio. Paskui skydas buvo įkrautas į vilkiko priekabą ir išvežtas“, – pasakojo Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas.
Anot jo, sugadintas skydas išvežtas į įmonės teritoriją. Metalinę konstrukciją apžiūrės ir įvertins incidento užtvankoje priežastis besiaiškinantys ekspertai – hidrotechnikos specialistai.
Jie į avarijos vietą, iškviesti Savivaldybės, buvo atvykę ir antradienį.
V. Jakšto teigimu, pagal nuimtą skydą bus gaminamas naujas. Planuojama pagaminti ir antrą skydą.
„Antrasis dar laiko, bet šitas incidentas parodė, kad ir jis gali būti nebepatikimas. Nėra garantijos, kad ir dėl antrojo neįvyks ta pati avarija, visgi skydams jau 40 metų“, – kalbėjo vicemeras.
Griauti nėra net minčių
Po „Ekrano“ užtvankos avarijos aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė, kad ministerija gali prisidėti nebent parama žuvitakiams įrengti, bet ne užtvankai remontuoti.
„Mes, kaip Aplinkos ministerija, pinigų turime tik griovimui arba žuvitakių įrengimui. Mes dažniausiai griauname užtvankas, o ne jas atstatinėjame, remontuojame“, – kalbėjo ministras.
Ministerija rudenį paskelbs užtvankų griovimo programą, taip pat finansuos žuvitakių jose įrengimą, nes užtvankos upės gyvenimą suskaido ir trukdo žuvų nerštui.
Anot ministerijos, Lietuvoje yra apie 1300 užtvankų, maždaug 40 procentų būklė yra prasta arba avarinė.
Pasak V. Jakšto, apie „Ekrano“ užtvankos išardymą net nėra minčių, o jos rekonstrukcijai pinigų bus prašoma Vyriausybės.
Kviečiasi ministrą
Vicemeras teigė vakar pats kalbėjęsis su ministru S. Gentvilu dėl jo vizito Panevėžyje.
„Ministras siūlėsi jau rytoj (penktadienį – aut.past.) atvažiuoti į Panevėžį. Visgi tokiam vizitui reikia pasiruošti. Susitarėme, kad kai grįš iš atostogų po poros savaičių, susiskambinsime ir susitarsime. Dėl ministro atvykimo kalbėjausi ir su rajono meru Povilu Žaguniu. Norėsime parodyti ministrui, kaip sutvarkyta „Ekrano“ marių pakrantė ir kaip rajone atrodo kolūkinės užtvankos“, – kalbėjo V. Jakštas.
Anot jo, užtvanka nelygi užtvankai.
J. Biliūno gatvės užtvanka prieš keturis dešimtmečius statyta gamybiniams „Ekrano“ gamyklos poreikiams. Nors dabar tam tikslui ji nebereikalinga, tačiau užtvenktos marios ir jų pakrantė virto populiaria rekreacine vieta – įrengti paplūdimiai, aikštynai, pėsčiųjų ir dviračių takai.
„Ministras sako, kad yra keli šimtai valstybei, keli šimtai savivaldybėm priklausančių tvenkinių. Gal iš tiesų kai kurias užtvankas reikia naikinti, bet tik ne tokias kaip „Ekrano“ marių“, – pabrėžė V. Jakštas.
Anot jo, tokią išgriovus iš vandeningumu nepasižyminčios Nevėžio upės liktų melioracijos griovys vidury Panevėžio, o marių vietoje – bala.
Statytų žuvitakį
Pasak V. Jakšto, Savivaldybei vien iš savo kišenės rekonstruoti amžių atitarnavusią užtvanką užtruktų, o Vyriausybės finansinė injekcija šiuos darbus paspartintų.
Vicemeras taip pat teigia sutinkantis su ministerijos pozicija dėl žuvitakių prie užtvankų įrengimo.
„Mes sutinkame statyti žuvitakį, kurio statyboms pagalbą žada ministerija. Statykime tokią, darykime. Bet negriaukime užtvankos“, – kalbėjo V. Jakštas.
Žuvitakiai – šalia užtvankos einantys vandens takai, kuriais žuvys plaukia į nerštavietes, įrengti prie ne vienos šalies užtvankos.
