aA
Kol dalis vilniečių džiūgauja, kad kitą pavasarį miesto centrą papuoš nauja japoniško sodo erdvė, kita dalis gyventojų ir gamtininkų neslepia nusivylimo, kad natūrali vietos augmenija keičiama mūsų kraštui nebūdingu „japonišku kiču“. Kritikai pabrėžia, kad niekas negali atstoti brandžių vietinių medžių naudos, o esamas požiūris į miesto žalias erdves neva yra netinkamas. Kaip bebūtų, šimtai medžių sodui numatytoje erdvėje jau iškirsti, o Feisbuke pasipylė kritika.
Japoniškas sodas Šnipiškėse
Japoniškas sodas Šnipiškėse
© DELFI / Andrius Ufartas

Nenaudojamą erdvę pavers japonišku sodu

Numatoma, kad pačiame miesto centre, Lvovo, Geležinio vilko ir Linkmenų gatvių sankirtoje esančioje nenaudojamoje 5 hektarų ploto teritorijoje, japoniškas sodas išdygs 2022 metų pavasarį. Statybos rangos darbų sutartį, kurios vertė siekia 3 milijonus eurų su PVM, Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė su bendrove „Eikos statyba“.

Projekto įgyvendinimui iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšų skirtas kiek daugiau nei 2 milijonų eurų finansavimas. Tiek valstybės, tiek Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos projektui sudaro dar po 188 tūkst. eurų.

Kaip skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės puslapyje, projekte numatyta suformuoti sodo reljefą ir želdynus, įrengti pėsčiųjų takus bei tiltelius, pavėsinę ir mažosios architektūros elementų, krioklių, kaskadų ir žuvų baseinų. Be to, bus sutvarkytas apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelė, taip iš viso bus atnaujinta net apie 38 tūkst. m2 ploto atvira erdvė. Šalia sodo bus įrengta automobilių parkavimo aikštelė.

Taip pat skelbiama, kad dendrologinė šios teritorijos medžių studija buvo atlikta du kartus, konstatuota, kad nors šios vietos vertybė išties yra jos žaluma, pavieniai medžiai nėra išskirtiniai. Čia dominuoja savaiminiai želdiniai, daug išsikėtojusių didelių uosialapių klevų. Dalį medžių ir krūmokšnių svarbu pašalinti dėl infrastruktūros darbų, būtinų tam, kad sodas būtų patogiai pasiekiamas, jame galėtų vykti įvairios funkcijos.

Skaičiuota, kad pašalinti teks apie 450 įvairios būklės ir dydžio medžių, iš kurių 65 proc. sudaro invaziniai uosialapiai klevai, taip pat gluosniai, drebulės ir kiti minkštieji lapuočiai. Pridedama, kad aplink tvenkinį ir kitur sklypo teritorijoje augantys medžiai ir jų masyvai, kur nebus vykdomi grunto darbai, bus paliekami kaip vietovės charakterį pabrėžiantys elementai.

Dalis gyventojų priešinosi, tačiau medžiai vis tiek buvo iškirsti

Vis dėlto, sprendimas iškirsti brandžius medžius ir juos pakeisti mūsų kraštui nebūdingomis rūšimis, patiko ne visiems.

Siekdami išsaugoti žaliąją erdvę, aktyvūs gyventojai ėmėsi savivaldybei rašyti skundų, tačiau sausio pabaigoje medžiai jau gulėjo iškirsti. Šis vaizdas iššaukė dar didesnį gyventojų pasipiktinimą, o viešoje erdvėje netrūko įrašų, atkreipiančių dėmesį į pavojų, kylantį žalioms miesto erdvėms.

Viename iš jų Šnipiškių gyventoja Ignė Degutytė savo nuomonę išsakė nusifilmavusi šalia iškirstos teritorijos. Sprendimą iškirsti šimtus medžių ji vadina didele klaida, kurios pasigailėsime.

„Šiandien aš esu pikta ir liūdna, nes mano rajone, Šnipiškėse esančioje teritorijoje prie labai taršios Geležinio vilko gatvės, buvo iškirsti šimtai medžių. Šioje teritorijoje ketinama įgyvendinti japonišką sodą. Tuo tarpu, kai Vakarų valstybės deda didžiules pastangas ir resursus, kad miestai taptų žalesni, didina bioįvairovę, mes užsiimame egzekucija, užmiršdami, kad medžiai valo orą, amortizuoja klimato kaitos padarinius ir yra daugybės rūšių buveinė, kurios dabar čia, ko gero, neprisiglaus“, – sako ji.

Kritikos naujam projektui negailėjo ir miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

„Silikonas ir idėja iš lempos – tai pagrindinis želdynų projektų rengimo principas, kuriuo vadovaujasi Vilniaus savivaldybė. Atnaujinkime neatpažįstamai. Japoniškas sodas Šnipiškėse yra turbūt kvailiausias iš visų per paskutinį dešimtmetį parengtų želdynų projektų. Pradžia atpažįstama – naikiname viską, kas buvo prieš tai (virš šimto gluosnių ir vabzdžiams reikalingų blindžių), ir nuo nulio lipdome savo viziją“, – feisbuko įraše piktinasi miesto antropologė.

Ji prideda, kad „Vilniaus želdynų istorija ir įvairovė galėjo tapti iš tiesų unikalaus parko kūrimo atskaitos tašku“. Tačiau, anot jos, esamas projektas neturi ryšio istorinio priemiesčio charakteriu ir vietine biologine įvairove.

Gamtininkas susirūpinęs: brandžių medžių naudos niekas neatstos

Delfi pakalbintas gamtininkas Andrejus Gaidamavičius japoniško sodo statybose taip pat mato ne vieną problemą. Anot jo, visų pirma, maži dekoratyviniai augalai tiesiog negali atstoti brandžių medžių naudos.

„Seni mūsų krašto medžiai miestuose yra daug vertingesni už tuos mažus dekoratyvinius, kuriais dabar masiškai keičiami lietuvių želdynai. Pagrinde tik seni medžiai sukuria palankų poveikį žmonių psichinei sveikatai ir gerai bendrai savijautai, taip pat tik seni, dideli medžiai mieste efektyviai sumažina oro taršą, o jūs juk žinote, kad Lietuvoje būtent dėl oro taršo sukeliamų ligų miršta daugiausiai žmonių Europoje“, – aiškina gamtininkas.

Jo manymu, į želdynus miestuose žiūrima labai primityviai – kaip į dekoraciją. Tačiau jis pabrėžia, kad želdynai yra labai svarbi miesto ekosistemos dalis, o į tai dėmesio nėra kreipiama.

Japoniškas sodas Šnipiškėse
Japoniškas sodas Šnipiškėse
© DELFI / Andrius Ufartas


„Dar viena problema – piniginis klausimas, nes reikia įsisavinti daug Europos Sąjungos lėšų. Daugiausia išleidi pinigų, aišku, kai parką iškerti ir iš naujo atsodini, vietoje to, kad leistum tam medžiui gyvuoti, o transformacija miesto želdynų vyktų natūraliai lėtai, kaip tai vyksta gamtoje. Todėl aš tikrai nepritariu tiems išsidirbinėjimams, kaip japoniško sodo kūrimas. Sukurkite Vilniuje bent vieną lietuvišką sodą – kodėl lietuviško sodo nėra, o kuriami japoniški?“, – svarsto A. Gaidamavičius.

Savivaldybė įvertino galimybę išsaugoti kuo daugiau medžių

Paklausta, ar savivaldybei išsiskyrusi gyventojų nuomonė dėl projekto žinoma ir kaip į tai reaguota, Vilniaus miesto savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Matonienė atsako, kad buvo vykdomas projekto viešas aptarimas.

Anot jos, koncepcija buvo viešinama 2013 m. balandžio 12 d., projektiniai pasiūlymai pirmą kartą buvo viešinami 2017 m. sausio paskutinėmis dienomis, o antrą kartą projektiniai pasiūlymai buvo viešinami 2018 m. balandžio 3 d. 17 val.

Japoniško sodo Vilniuje vizualizacija
Japoniško sodo Vilniuje vizualizacija
© Made in Vilnius


„Šis viešinimas padarytas prieš pradedant teikti techninius pasiūlymus, kad dar kartą išgirstume gyventojų nuomonę tada, kai galima lengvai daryti pakeitimus. Pastabos buvo vertintos techninio projekto rengimo metu, projektas įgyvendinamas pagal statybą leidžiantį dokumentą, o į gyventojų pasiūlymus rangos darbų metu atsižvelgsime, bet tik ta dalimi, kuri neprieštaraus projektui išduotam statybą leidžiančiam dokumentui“, – sako R. Matonienė.

Taip pat ji pabrėžia, kad, pradėjus tvarkyti želdinius, su teritorija besiribojančių namų gyventojai iš Lvovo gatvės nuosavų namų (5 namai) išėjo į kiemus ir labai palaikė, kad pagaliau teritorija pradedama tvarkyti.

„Atkreipiame dėmesį, kad jau gavus leidimą, prieš pradedant darbus, rangovas, Vilniaus vystymo kompanijos, projektuotojai ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai dar kartą apėjo teritoriją ir papildomai įvertino galimybę išsaugoti kuo daugiau medžių. Taip išsaugota virš 20 didžiulių, virš 30 centimetrų skersmens drebulių ir karklynas“, – teigia R. Matonienė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
3.5938

Sugrįžo pavasario pranašas - jo giesmės jau girdisi laukuose (2)

Vasario 24-oji oficialiai vadinama Vieversio diena - būtent šią dieną kaimuose žmonės...

Prie Mozambiko krantų žuvo dar 86 delfinai (4)

Prie vienos Mozambiko salos antradienį buvo rasti dar 86 dėl nežinomos priežasties žuvę...

Aplinkosaugininkai tikrina, kaip medžiotojai skaičiuoja vilkus, lūšis ir lokius (17)

Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai ir toliau tikrina, kaip medžioklės plotų naudotojai...

Praėjusią savaitę apie galimus aplinkosauginius pažeidimus – 405 pranešimai (4)

Vasario 15–21 d. Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba apie galimus...

Lydeką neteisėtai sugavęs vyras įmetė ją atgal į eketę ir nustūmė aplinkosaugininkę (157)

Vakar, vasario 21 d., Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai , vykdydami akciją...

Top naujienos

Raskevičius apie peticiją: ji yra nukreipta prieš mane, kaip žmogų, homoseksualų LR pilietį (422)

Grupė visuomenininkais prisistatančių asmenų ragina parlamentarą Tomą Vytautą Raskevičių...

Ketvirtadienį temperatūra priartės prie rekordų: gali sušilti net iki +15 (13)

Po šiltos ūkanotos nakties, ketvirtadienį į Lietuvą plūstelės dar didesnė šiluma....

Sąjungininkai gali ramiau atsikvėpti: didžiausios baimės dėl demokratų užmačių sklaidosi (71)

Aukšta koronaviruso pandemijos suvaldymo kaina ir kai kurių demokratų spaudimas reikšmingai...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Viena keisčiausių ir mįslingiausių mūsų planetos vietų – paslaptingi apskritimai dykumoje (4)

Kai į kosmosą buvo išsiųsti pirmieji žmonės, Sacharos dykumoje atrasta unikali dykumos...

„Valstiečiai“ pabandė opozicijos partijoms pasiūlyti koalicijos sutartį (243)

„Valstiečiai“ ( LVŽS ) pabandė galimiems partneriams opozicijoje pasiūlyti koalicijos...

Užkalnis. Stambulo konvencija – nebaisi nesąmonė, kaip ir klimato kaitos susitarimas (233)

Stambulo konvencija , suprantama, siekia kilnaus tikslo. Moterų nevalia mušti? Žinoma. Nieko...

Du profesoriai įvertino vakcinas nuo koronaviruso: ar išties jų kokybė skiriasi? (403)

Šiuo metu dauguma jau tikriausiai pamiršo tą laiką, kai vos patvirtinus „ AstraZeneca “...

Atmintinė vyrams: penki žingsniai į gerus lytinius santykius (59)

Lytiniai santykiai yra vienas kertinių akmenų poros gyvenime. Nesvarbu, ar jūs ką tik...

10 savybių, kurios yra būtinos lyderiui: pasitikrinkite, ar jas turite (14)

Ar jau esate gimęs vadovauti, ar jums dar reikia įgusti, kad vestumėte savo komandą į priekį?...

Žvaigždė vėl spindėjo visu ryškumu: Messi mušė vienas už kitą gražesnius įvarčius (13)

Ispanijos futbolo čempionate efektingą pergalę pasiekė paskutiniu metu itin banguotai žaidžianti...