Šiomis dienomis beveik visus Šilutės rajono miškų masyvus, kuriuose yra aptikta 18 lizdų su jau paaugusiais jūrinių erelių - plėšriųjų, karališkai išdidžių ir sparnų galia nepralenkiamų paukščių - jaunikliais, baigė išvaikščioti ornitologai iš Kauno Tado Ivanausko muziejaus Saulius Rumbutis ir Deivis Deimantavičius.
Jie baigė suskaičiuoti, ištyrinėti ir sužieduoti jūrinių erelių populiacijos šiųmetį prieaugį rajone, kurio – virš trisdešimties individų. Po to ornitologai kelsis su visa įranga į kitą ekspedicijos vietą. Į Klaipėdos rajoną, po to – Neringą, Kretingą, Rokiškį, Kauno rajoną, Kazlų Rūdos savivaldybę.
S.Rumbutis ir D.Deimantavičius, įkūrę viešąją įstaigą „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“, jūrinių erelių populiacijos tyrimams jau beveik dešimtmetį atiduoda savo laisvą laiką, profesines žinias, o sukauptomis mielai dalijasi su Lietuvos visuomene.
Tai jis su kolega ir daro nuo 2003-iųjų. Šiandien, pasak jo, šiltas jausmas apima, grįžtant po ilgos – nuo aušros iki sutemų – trunkančios eilinės projekto vykdymo dienos. Lietuvoje jau gyvena apie šimtas porų, o Šilutės rajone lizdus susikrovė apie penktadalis šalies jūrinių erelių populiacijos.
Tai tankiausiai ne tik gandrų, bet ir jūrinių erelių lizdavietėmis nusėta šalies teritorija. Šilutės rajone per kelerius metus ji ir augo gausiausiai - nuo kelių iki keliolikos porų. Jos vislios, jaunikliai lizduose sveiki, žvalūs. Nė vienoje kitoje šalies vietoje tokio augimo bumo nepastebėta.
Lapuočių miškelyje netoli Mingės kaimo ornitologai S.Rumbutis ir D.Deimantavičius šiandien aptiko beveik unikumą – dviejų jūrinių erelių porų lizdavietes iš viso skyrė vos 560 metrų atstumas. Abiejuose kvyksėjo jaunikliai, iš jų galingais sparnų mostais kilo tėvai ta pačia kryptimi – link Minijos upės, už jos – Kintų karpyno tvenkinių, už jų – Kuršių marių link. Iki jų – tik kelių kilometrų atstumas.
„Šie paukščiai plėšrūs, jie gaudo ne tik žuvis, bet ir smulkesnius paukščius, kuriuos plėšo nagais, snapais ir porcijomis lesina mažyliams. Tad jūriniai ereliai aršiai gena konkurentus iš savo mitybos arealų, kad tik nepristigtų maisto savo šeimai. Todėl Mingės medžių guote artima ir taiki dviejų porų kaimynystė – tai reta ir mįslinga išimtis iš taisyklės“,- sako S.Rumbutis ir D.Deimantavičius.
Vietos bendruomenių pajėgumų didinimui, saugant retas paukščių rūšis, projekto sumanytojai tik 2003 metais buvo gavę LR Aplinkos ministerijos ir Pasaulio aplinkos fondo paramą pagal Mažųjų projektų programą. O nuo 2004-ųjų veikia, remiami savivaldybių, kuriose vykdomi jūrinių erelių tyrimai, keliami dirbtiniai lizdai, papildomai maitinama, vyksta stebėjimai, šviečiamoji veikla.
Kauno rajonas, kuriame 2004 metais perėjo tik viena jūrinių erelių pora, projektą parėmė 5 tūkst. litų. Šiandien šiame krašte gyvena jau kelios šių retų paukščių poros. Ne tik ši, bet ir Klaipėdos, Rokiškio, Kaišiadorių, Kėdainių, Kazlų Rūdos savivaldybės mažomis sumomis – po 1-3 tūkst. litų parėmė ornitologų pastangas saugoti ir populiarinti šią paukščių rūšį, kuri yra labai svarbi gamtinei įvairovei, už kurios išlikimą atsakingas žmogus.
„Bet Šilutės rajono valdžia nė vienais metais mūsų projekto nėra parėmusi nė vienu litu, lyg šis monitoringas nebūtų jai svarbus. Anot savivaldybės gamtosaugininko R.Rimkaus, remtinos veiklos sąraše šio projekto nėra“, - žurnalistei pasakojo S.Rumbutis. Nors pats R.Rimkus tą sąrašą ir kuria.
Bet Šilutės rajono valdžia, turizmo mugėse reklamuodama kraštą kaip vandenų ir retų paukščių rojų, viešai skelbiamais ornitologinių stebėjimų duomenimis mielai naudojasi. Tik dėl jų gavimo priemonių, ekspedicijų kaštų , retų paukščių populiacijos gausinimo nesuka sau galvos.
„O juk kainuoja ne tik benzinas, reikalingas visos teritorijos apvažiavimui, bet ir pragyvenimas be komandiruotpinigių, dirbtinių lizdaviečių konstravimas ir t.t. Patiriame tik išlaidas, o tyrimų ir kitų darbų kaštais pasidalinti Šilutės rajono valdžia vienintelė Lietuvoje taip vengia“,- sako S.Rumbutis.
Nuo 2003-iųjų, kai vykdomas jūrinių erelių apsaugos projektas, po 1-5 tūkst. litų gauta paramos iš 25 šalies savivaldybių. Nė vienais metais šio ornitologinio projekto nė litu neparėmė tik Šilutės savivaldybė. O čia buvo atlikta kaip niekur kitur daug darbų. Ir veiklos rezultatai – geriausi šalyje.
Ne, į AARSP sąskaitą kasmet įplaukia apie du-tris šimtus tūkstančių litų. R.Rimkaus 2009 m. ataskaitoje rajono tarybai, pavyzdžiui, nurodytos net 15,3 tūkst. litų išlaidos už... biotualetų nuomą. Ir vis tiek sąskaitoje dar liko nepanaudota 238 tūkst. litų, 2010-aisiais – 86,3 tūkst. litų.
„Esmė net ne prašytoje, bet negautoje mažoje pinigų sumoje, o požiūryje į mūsų atlikto darbo vertę ir prasmę“, - sako S.Rumbutis. Savivaldybė, kurioje nieko vertingesnio už gamtines vertybes nėra ir kažin ar kada bus, globaliai nykstančios vienos paukščių rūšies apsaugos iniciatyvoms net neketina skirti lėšų. Tokia vietos politika.
Ornitologai dėl to savo veiklos tempo ir apimčių Lietuvoje neketina mažinti. Atvirkščiai, skiria nemažai energijos ir kitam, ES paramą gavusiam – mažojo erelio rėksnio - apsaugos projektui.
Mingės kaime dviejuose gretutiniuose lizduose ornitologai trečiadienį apžiedavo po du jauniklius, juos pasvėrė, ištyrinėjo mitybos bazę. Viename iš lizdų rado vieną neprasikalusį kiaušinį, nes jis buvo neapvaisintas. „Parsivešim į Kauną, į zoologijos muziejų, bus retas eksponatas“, - sakė į vatą įvyniojęs ir į aliuminio dėželę jį įkrovęs D.Deimantavičius.
Ventės miške šis ornitologas pavakare vėl avėsi pentinuotus alpinisto batus su prie padų rišamomis metalinėmis savadarbėmis trikampėmis kabėmis, apsivijo liemenį bei kojas virvėmis ir 'savamoksliu metodu“, padedamas S.Rumbučio, reguliuojančio judėjimo kryptį ir virvių įtampą, įkopė į paskutinį jūrinio erelio lizdą dešiniajame Kuršių marių krante. Apžiedavo jauniklį, išmatavo lizdavietę, užsirašė kitus būtinus duomenis. Ir pasidžiaugė, jog jie visi – jokio nerimo nekeliantys.
Kitame Kuršių marių krante, Neringos pusėje, ryt poryt teks kopti į šešis kitų erelių lizdus.
Šilutės rajone, kurį veisimuisi jūriniai ereliai pastaraisiais metais rinkosi žymiai dažniau nei kitus, jų apsaugos projekto vykdytojai S.Rumbutis ir D.Deimantavičius kelias šiemetinio jauniklių žiedavimo procedūras nusprendė dedikuoti keliems pamario sparnuočių pažinimu kraštą garsinantiems žmonėms.
Pirmiausia – 2005 metais žuvusiojo, buvusio Nemuno deltos regioninio parko ekologo, jūrinius erelius žieduoti pradėjusio dar 1992 metais, 33-ejų Romo Mečionio garbei jo vardu menamai buvo pavadintas vienas iš apžieduotų jauniklių Kūlynų miške.
Dabartinio NDRP ekologo Roberto Kubiliaus vardu – prie Skirvytės žiočių, Kubilių ir Briedžių salų miške. Ventės rago ornitologo Vytauto Jusio vardu – Ventės kaimo miške, o šių eilučių autorės garbei – jauniklę, išperėtą Mingės lapuočių miške.
Projekto „Jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) apsauga Lietuvoje“ tikslas - išsaugoti ir pagausinti globaliai nykstančio jūrinio erelio (Haliaeetus albicilla) populiaciją Lietuvoje.
Projekto metu vykdomi tiriamieji - praktiniai jūrinio erelio apsaugos darbai, kurių pagrindiniai uždaviniai - išaiškinti natūralias erelių perimvietes ir vykdyti jų monitoringą bei surasti tinkamas vietas dirbtiniams lizdams ir juos iškelti.
Jūrinio erelio apsaugai valstybė steigia specialias saugomas teritorijas, tačiau to nepakanka. Labai svarbu surasti kuo daugiau natūralių jūrinių erelių lizdų ir siekti juos apsaugoti. Tai galima padaryti pateikiant lizdų koordinates miškotvarkos institutui, saugomoms teritorijoms ir kitoms atitinkamoms institucijoms.
