aA
Tradiciškai teigiama, kad rudasis lokys Lietuvoje pastoviai negyvena ir tik užklysta iš kaimyninių Latvijos bei Baltarusijos, tačiau pastarieji pora metų liudija ką kita.
Rudoji meška
© Shutterstock

Vienas lokys Lietuvoje netgi žiemojo

Gamtos tyrimų centro žinduolių ekologijos laboratorijos doktoranto Vitalijaus Stirkės duomenimis, 2018 metų kovo mėnesio pradžioje Širvintų rajone rasti vieno suaugusio individo pėdsakai sniege. Pradėjus domėtis detaliau išsiaiškinta, kad iki pat vėlyvo 2017 m. rudens gretimuose miškuose vietiniai medžiotojai registravo nemažai lokio gyvybinės veiklos žymių. Manoma, kad tame miške gyvūnas ir peržiemojo. Nors pats guolis ir nerastas, tačiau rasta daug pavasarinių veiklos žymių (pėdsakai, maitinimosi žymės, maita, nagų žymės ant medžių kamieno).

Pastačius gyvūnų registravimo kamerą, „įsiamžino“ ir pats plėšrūnas. Nutirpus sniegui lokio veiklos žymių neberasta. Gegužės mėnesio pradžioje švieži rudojo lokio pėdsakai aptikti Ukmergės rajono miškuose. Taip pat šiuose miškuose vasaros metu buvo registruojama nemažai veiklos žymių. Kadangi tai susisiekiantys rajonai ir miškų masyvai, daroma prielaida, kad šias veiklos žymes paliko tas pats individas.

Kur meška žiemojo 2019 metų žiemą, informacijos nėra. Nuo 2019 pavasario žiniasklaidoje sulaukta pranešimų apie Anykščių apylinkėse medžiotojų vaizdo kamerų užfiksuotą mešką. Taip pat tikėtina, kad tas pats individas vasaros pradžioje užfiksuotas Želvos apylinkėse. Vasaros viduryje rasti švieži pėdsakai Širvintų apylinkės miškuose. Rudens pradžioje, Taujėnų miškų miškininko teigimu, keliose vietose buvo rasti švieži žvėries pėdsakai. Vietiniai grybautojai ant siauro miško keliuko stebėjo ir pačią mešką.

Jei ir toliau bus fiksuojamos veiklos žymės šiuose susisiekiančiuose miškų masyvose, bus galima teigti, kad rudasis lokys čia apsistojo ilgam. Dabar reikia tikėtis ir kitų čia nuolat gyvenančių lokių bei laukti pirmųjų po labai ilgo tarpo jų dauginimosi atvejų.

Lokys
Lokys
© Anyksta.lt


Gamtininkai džiaugtųsi, jei į Lietuvą sugrįžtų lokiai

DELFI primena, kad apie rudųjų lokių pasirodymus Lietuvoje pranešama kone kasmet jau keletą metų.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų centro prof. dr. Alius Ulevičius DELFI yra teigęs, kad kad svarbiausia sąlyga rudiesiems lokiams įsikurti ir sukurti gyvybingą populiaciją – didelė, miškinga ir žmogaus labai retai lankoma teritorija, kad šie žinduoliai nebūtų trikdomi.

Rudųjų lokių patinai, anot mokslininko, gyvena pavieniui, patelės laikosi kartu su savo jaunikliais. Vienam lokiui reikalinga labai didelė individuali teritorija, į kurią dažniausiai patenka ir vandens telkinys: pelkė, šlapynė, upelis ar pan.

„Gali būti, kad dalis Lietuvos patenka į individualią lokio teritoriją. Tokių miškų, kurie tęstųsi už Lietuvos sienos, yra, pavyzdžiui, Biržų giria. Latvijos pusėje yra irgi miškinga teritorija“, – yra sakęs mokslininkas.

Augant pranešimų apie rudojo lokio pėdsakus Lietuvoje, gamtininkai pradėjo diskutuoti, ar įmanoma atkurti kadaise išnykusią lokių populiaciją Lietuvoje. Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius GRYNAS.lt yra teigęs, kad naujos rūšies atsiradimas mūsų gamtoje yra biologinės įvairovės didėjimas ir gamtos mylėtojai bei saugotojai tik džiaugtųsi, jei miškuose vėl atsirastų meškų.

Rudieji lokiai Lietuvoje daugiau kaip 100 metų laikoma išnykusia rūšimi, tačiau įrašyti į šių metų sausio 1 dieną įsigaliojusį atnaujintą saugomų rūšių sąrašą. Mat, pastaruosius keletą metų rudųjų lokių apsilankymai Lietuvos miškuose tapo vis dažnesni.

Iki XVIII–XIX a. šis žvėris buvo paplitęs visoje Europoje, Šiaurės Afrikoje (Atlaso kalnų srityje), šiaurinėje Azijos dalyje (į pietus nuo Himalajų) ir Šiaurės Amerikoje. XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje arealas labai pakito lokio nenaudai, išliko tik izoliuotos arealo dalys.

Kaip GRYNAS.lt pasakojo prof. dr. A. Ulevičius, arčiausiai Lietuvos gan nemaža rudųjų lokių populiacija įsikūrusi Karpatuose, taip pat Baltarusijoje, Estijoje, rudieji lokiai fiksuojami Latvijoje.
Artimiausios mūsų kaimyninės šalies Baltarusijos lokiai turi tamsiai ar šviesiai rudą kailį, sveria 113–270 kg, kūno ilgis 130–185 cm. Jų gyvenamoji aplinka – tai dideli, dažniausiai mišrūs miškų masyvai. Žiemą iš rudens gerai įmitę lokiai įminga, o sausio pabaigoje ar vasario pradžioje atveda 1–3 (rečiau 4–5) jauniklius. Tiesa, pažadintam iš žiemos įmygio lokiui pramisti sunku, nes visas potencialus maistas yra po sniegu. Tokiu atveju dažniausiai jis klajoja, ieškodami maisto, būna gana agresyvūs.

Rudieji lokiai – stambūs plėšrūnai. Tiesa, patinai stambesni (vidutiniškai apie 30 proc. sunkesni už pateles). Jų rega panaši kaip ir žmonių, klausa vidutiniška, tačiau jie turi labai gerai išsivysčiusią uoslę.

Pasak prof. dr. A. Ulevičiaus, rudieji lokiai yra plėšrūnai, tačiau gali maitintis ir augaliniu maistu. Taip pat gali misti žoliniais augalais.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(127 žmonės įvertino)
4.4488

Kaip keliauja mūsų unguriai? (1)

Kažkada Aristotelis , neradęs atsakymo, iš kur unguriai atsiranda, paskelbė juos gimstant iš...

Druskininkų žvejai turi ištikimą draugą gandrą Andrių: jau trečią žiemą jis kaulija žuvies (18)

Druskininkų žvejai, meškeriojantys Nemuno pakrantėje, turi ištikimą draugą – jau trečius...

Druskininkų svečiai negali patikėti savo akimis: Vijūnėlės parke žydi sakuros (10)

Antrąją sausio savaitę Druskininkų Vijūnėlės parke pražydo Bronislovo Lubio sakurų alėja.

Aplinkos ministerija ruošiasi stabdyti vilkų medžioklės sezoną (20)

Aplinkos ministerija įregistravo įsakymo projektą, kuriuo ruošiasi nutraukti vilkų medžiojimo...

Šuliniai išdžiūvę, dygsta grybai, pražydo žibutės: gamtos mokslų daktaras turi paaiškinimą dėl šių metų žiemos (83)

Aplinkosaugos srityje reikėtų panašaus nacionalinio susitarimo, kokį svarbiausios Lietuvos...

Top naujienos

„Grigeo“ savininkas Pangonis: nuo įspūdingų pareigų iki dukart mestų įtarimų (69)

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad įmonė „ Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galimai...

Valdančiųjų apgavyste apkaltintas Bartkevičius: viską paaiškinau Karbauskiui (59)

Pirmadienio rytą Seimo frakcija „ Lietuvos gerovei “ žlugo iš jos pasitraukus „Tvarkos ir...

Elektrėnų sav. sprogus dujų balionui visiškai sugriuvo pastatas: sužalotieji išgabenti į ligoninę

Policijos departamentas informavo, kad Elektrėnų sav. , Daugirdiškių k., Monio g., name, įvyko...

Gavusi produktus į namus, moteris kai ką pastebėjo: tai pasityčiojimas (488)

„Nesu iš tų, kurie po kiekvienos paslaugų teikėjų ar institucijų šunybės ilgai ieško...

Nuo darbinio arklio ant nebalnoto eržilo peršokę žalgiriečiai pajuto vėją, bet užsidirbo guzų specialiai Krepšinis.lt iš Atėnų (3)

„Kietumas, atletiškumas, gynyba – tai turėtų būti mūsų arkliukai“, – vardijo Thomasas...

Žmogus, turėjęs užimti Landsbergio vietą: didžiausias gyvenimo nuopuolis ir mįslinga sūnaus mirtis (259)

Idėjinis nepriklausomybės lyderis, valstybės kūrėjas, Sąjūdžio juodadarbis ir smegenys – tai...

Pastebėjęs tendenciją tarp pacientų, gydytojas perduoda žinią: jei matote neįprastus vaizdus, negalite delsti (17)

Žaibavimas akyse, vaizdo išsikraipymas, blankus matomumas ar minimaliam laikui dingstanti rega –...

41-erių primabalerina Neli Beliakaitė tapo mama: sunkiausia buvo pirmas dvi savaites (27)

41-erių metų primabalerina Neli Beliakaitė sulaukė didžiausio savo gyvenimo stebuklo –...

Į seną močiutės kilimą pažvelkite kitomis akimis: jis gali tapti nepakeičiama interjero detale (6)

Ko gero daugumai mūsų patinka vaikščioti po stilingas interjero parduotuves – pasiūlymai jose...

Pagrindinės priežastys, kodėl žmonės išeina iš darbo (28)

Žmonės išeina iš darbo dėl įvairių priežasčių – dėl despotiško vadovo, dėl mažo...