Toliau bus tik blogiau: Lietuvą gali nuplauti dar didesni potvyniai

 (108)
Šiuos metus prisiminsime ilgai. Juos lydėjo rekordinės liūtys ir jų padaryti nuostoliai: dalis ūkininkų neteko ne tik šių, bet ir kitų metų derliaus, kai kuriems didmiesčių gyventojams dėl poplūdžių gatvėse teko atsisveikinti su savo automobiliais. Daugelį kamuoja klausimas – ko gi tikėtis žiemą? Ar potvyniai, poplūdžiai atslūgs, o galbūt jau dabar reikia ruoštis kai kurių rajonų evakuacijai?
Lietuvą skandina potvyniai
© DELFI montažas

Potvyniai skandino Lietuvą

Šiemet, ko gero, didžioji Lietuvos dalis sužinojo, kas yra potvyniai ir poplūdžiai. Vasarą prasidėjusios smarkios liūtys nesiliovė ir rudenį. Žiniasklaidoje mirgėjo Klaipėdos, Pamario, Panevėžio, net Anykščių rajono gyventojų skundai dėl nepaliaujamai didėjančio vandens kiekio gyvenviečių gatvėse, agrokultūrų laukuose.

Dar rugsėjo viduryje po stiprių, ilgai trukusių liūčių nuostolius skaičiavo Panevėžio rajono gyventojai. Vietinė spauda rašiusi, kad išsiliejus Nevėžiui, Panevėžio rajono miestelį Raguvą tarsi Rusnės salą semia vanduo.

„Po vandeniu atsidūrę daržai, plaukia arčiausiai upės esančio daugiabučio rūsiai, o vietos ūkininkai dėl apsemtų kelių ir laukų skaičiuoja nenukūlę apie 20 proc. derliaus. Raguviškiai dėl nelaimės kaltina rajono savivaldybę, nedrįstančią išardyti Miežiškiuose žmonių Nevėžio upėje savavališkai įrengtos užtvankos. Rajono valdžia įrodinėja slėnyje įsikūrusią Raguvą skęstant dėl gausaus lietaus, bet ne dėl užtvankos. Sinoptikų pranešimus apie nesiliausiantį lietų raguviškiai seka su baime. Raguvą ir Fermos kaimą skiriantis Nevėžis liejasi iš krantų taip, kaip dar nėra buvę per 26-erius metus“, – rašė portalas Naujienos.lt.

Tiek vandens prisimena prieš 13 – 14 metų

Potvyniai neaplenkė ir Vakarų Lietuvos. Prieš daugiau nei savaitę DELFI žurnalistai pasidalino vaizdais iš Kretingos, kurios gyventojai, kaip patys sakė, vandenį iš namų semia kibirais.

„Atsikėlusi ryte nuleidau kojas iš lovos tiesiai į balą. <...> Kai jau ne pirmas kartas, ne taip baisu, nors vis tiek nemalonu. Namuose – apie 25 centimetrus vandens. Mano kambaryje – dar daugiau, aukščiau kauliukų, o pas vyro mamą vandens – iki pusės blauzdų“, – DELFI žurnalistams pasakojo kretingiškė Laima.

Nors ne pirmas kartas, kai vanduo užlieja žmonių daržus ir namus, Kretingos gyventojai vieningai tvirtino, kad šįkart buvo labai staigus potvynis. Atoslūgis, tiesa, irgi staigesnis.

Visgi iki šiol tik vienas potvynis buvo sukėlęs didžiausią nerimą – kai lūžo užtvanka. Tuomet Akmenoje buvo tokia srovė, kad žmonės baiminosi net dėl savo gyvybių. Vietos gyventojai prisimena, kad tai vyko apie 2003 ar 2004 metus, vasarą.

Skendo ir pajūris

Potvyniai neaplenkė ir Klaipėdos, apie kurios likimą stiprėjant klimato kaitai ne kartą rašė GRYNAS.lt. Jau ne pirmus metus diskutuojama, kad šiltėjant klimatui, didėjant ekstremalių gamtos reiškinių tikimybei šis Lietuvos miestas atsiduria rizikos zonoje: Klaipėdą iš visų pusių supa vandens telkiniai.

Šie metai tik įrodė, kad klimato kaita iš tikrųjų labai stipriai veikia pajūrį. Kaip ir kretingiškiai, taip ir klaipėdiečiai, prieš daugiau nei savaitę bijojo pažvelgti pro savo namų langą: gatvės, jose palikti automobiliai buvo apsemti, potvynis paralyžiavo miesto gyvenimą.

„Klaipėdoje jau ne pirmą parą kylantis Danės upės vanduo užtvindė pravažiavimą į Baltijos sodus Veterinarijos gatve. Šalia gyvenantys žmonės sako, kad tokių vaizdų nebuvo, net prieš keletą metų buvo nedaug ištvinusi upė, tačiau čia dar nė nebuvo tiek namų. Naktis ne vienam klaipėdiečiui buvo bemiegė“, – rašė DELFI.

Debreceno gatvės gyventojai pranešė, kad kieme juos ryte pasitiko potvynis. Ugniagesiai gavo ne vieną pranešimą apie skęstančius automobilius. Anot budinčio pareigūno, vienas žmogus net pranešė, kad vanduo pakėlė automobilį ir nuplukdė jį.

Pamaryje potvyniai darosi vis ankstesni

Tradiciškai potvynis neaplenkė ir pamario. Kaip rašė DELFI, daug apsemtų kelių ruožų buvo Pagėgių savivaldybės ir Šilutės rajono teritorijose. Apsemta ir į didžiausią Lietuvos salą vedanti 410 metrų ilgio kelio Šilutė-Rusnė atkarpa.

„Potvynio vanduo pamaryje lėtai, tačiau nenumaldomai kyla. Apsemiamos pievos, laukai, gyvenamieji namai ir keliai. Keliu Šilutė-Rusnė jau nebepravažiuoja lengvieji automobiliai, o apsemtų sodybų gyventojai savo namus gali pasiekti tik valtimis“, – rašė DELFI.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyrius vedėjas Juozas Šimkus aiškina, kad tokia situacija Klaipėdoje ir Nemuno deltoje yra dėl gausių ir intensyvių kritulių.

„Tačiau ne dėl tų, kurie iškrito praeitą ir užpraeitą savaitę. Tokią situaciją (Klaipėdoje ir Nemuno deltoje – red. past.) lėmė ilgai besitęsiantis kritulių laikotarpis, kuris dalyje Lietuvos prasidėjo jau rugpjūčio mėnesį, o visą Lietuvą apėmė rugsėjo – spalio mėnesiais. Lapkritį jau kritulių kiekis visur viršija daugiametes normas po 2 – 3 kartus.<...> Klaipėdos, Nemuno deltos potvyniams įtakos turėjo ir aukštas Baltijos jūros vandens lygis. Tas vanduo, kuris Nemunu ir Kuršių mariomis turėtų ištekėti į Baltijos jūrą, sustoja ir laikosi“, – pabrėžia J. Šimkus.

Hidrologas pažymi, kad potvynis pamaryje šiais metais vyksta gerokai anksčiau nei įprastai: „Kad potvynis pamaryje – būtų nieko keisto, tik jis čia neįprastu laiku, nes dažniausiai būna kiekvieną pavasarį. O kad lapkričio mėnesį, tai retas atvejis.“

Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius pasakoja, kad apskritai potvyniai Nemuno deltos regione kyla vis anksčiau. Anot jo, tokios situacijos, kai užsemiamas Šilutės – Rusnės kelias, pavieniai vienkiemiai lieka „atkirsti“ nuo centrinės dalies, buvo dažnos pavasarį. Vėliau potvyniai kildavo vis anksčiau: žiemos pabaigoje, tuomet jau sausio mėnesį, vėliau gruodį.

„Sezoniškumas labai pasikeitęs. Mes netekome tokių galimybių aiškiai pasakyti, kada kas turėtų būti. Anksčiau rudens lietaus laikotarpiu turėdavome rudens lietaus poplūdžius, vasariniai poplūdžiai būdavo gana reti, ypač didesnėse upėse, mes jų beveik neturėdavome. Dabar jau ir vasarą jie pasirodo. Žiemą jų iš viso nebūdavo. Žodžiu, tie poplūdžiai dabar susimaišę su potvyniais, jie labiau išsibarstę per visus sezonus ir, galima sakyti, kad kai kuriose upėse mes artėjame prie situacijos, kai nuo rudens pabaigos iki pavasario pabaigos beveik ištisai pakilęs vandens lygis“, – dabartinius reiškinius aiškina G. Valiuškevičius.

Apsemtas Klaipėdos senamiestis
Apsemtas Klaipėdos senamiestis
© Mindaugas Milinis

Sunku atskirti potvynius ir poplūdžius

Ypač didelis kritulių kiekis ir sezoniškumo keitimasis Lietuvoje hidrologus verčia abejoti, kas - potvyniai ar poplūdžiai – šiuo metu kankina šalį. Kaip aiškina (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. G. Valiuškevičius, toks klausimas mokslininkams kyla jau 20 metų.

„Jau turbūt 20 metų mes sunkiai galime atskirti poplūdžius ir potvynius. Anksčiau buvo labai aišku: laiku prasidėdavo žiema, o po žiemos tvarkingai prasidėdavo pavasaris. Tai tuomet potvyniu buvo laikomas toks reiškinys, kai vanduo kyla dėl sniego tirpsmo: sniegas tirpsta ir dėl to, padidėjus vandens kiekiui, tą reiškinį galėjome laikyti potvyniu. O poplūdžiu laikydavome, kai vandens lygis didėja dėl lietaus. Anksčiau mes, aišku, šaltuoju metų laiku nelabai turėdavome poplūdžių, nes žiemą jau krisdavo sniegas. Poplūdžiai būdavo rudenį“, – pasakoja mokslininkas.

Pašnekovas tęsia, kad anksčiau buvo aiškesnės ir potvynių priežastys. Kad susidarytų pakankamai dideli pavasario potvyniai, reikėdavo kelių pagrindinių priežasčių: pirmiausia, daug sniego, ypač prieš pat jo tirpsmo pradžią. Be kita ko, dideli potvyniai kildavo ir tuomet, kai būdavo giliai įšalęs gruntas ir pro jį jau nebegali prasiskverbti vanduo, filtracija į požeminius vandens sluoksnius praktiškai neįmanoma, o ištirpęs sniegas nuteka paviršiumi.

„Jei jau to sniego būdavo ir žemė giliai įšalusi, tai tuomet viskas priklausydavo nuo to, per kiek laiko įvyksta pats tirpimas. Jei jis labai vėlyvas ir labai staiga ištirpsta, tai aišku, kad tie potvyniai būdavo didesni. Šitų visų rodiklių po truputį netenkame. Pavasario potvyniai pas mus kartais ir viduryje žiemos įvyksta, kai sniegas ištirpsta, įšalo būna ne kiekvienais metais, sniego sluoksnis, be abejo, irgi nebe toks, jei matuodavome metrais, tai dabar – keli centimetrai, viso labo“, – pastebi G. Valiuškevičius.

Dirvožemis nebesugeria tokio kiekio vandens

Tiesa, poplūdžių priežastys, anot profesoriaus, keitėsi mažai. Iškritus dideliam kritulių kiekiui, dirvožemis įmirksta tiek, kad nebegali sugerti daugiau vandens, todėl pastarasis lieka telkšoti paviršiuje.

„Tai formaliai, pagal tai, kas vyksta dabar, Klaipėdoje ir Nemuno deltoje yra poplūdžiai, bet jau keliolika metų atskirti poplūdžius ir potvynius darosi sunku. Nes mes ir žiemą labai dažnai sulaukiame lietaus, kuris iškrenta ant sniego“, – sako G. Valiuškevičius.

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas aiškina, kad kiek vandens gali susigerti į dirvožemį, priklauso nuo grunto rūšies, todėl vienuose regionuose gali susidaryti didesnis kritulių vandens kiekio perteklius nei kituose.

„Filtracija priklauso nuo grunto rūšies, reljefo. Smėlinguose krantuose vanduo greičiau susigeria, molinguose nuogulose, gruntuose vanduo ne taip greitai geriasi į žemę. Žvyre drėgmė migruoja maždaug 2 – 2,5 metro per metus. Reiškia tokiu greičiu sunkiasi vanduo. O molingose vietose gerokai lėčiau. <...> Aišku, jei reljefas molinis, tai vanduo ilgiau stovi <...>. Ta dalis vandens, kuri lieka paviršiuje, šiek tiek galbūt susigeria į dirvą, išgaruoja, priklausomai nuo temperatūros ir grįžta į atmosferą per kritulius. Likęs vanduo nuteka paviršiumi į upelius, patenka į hidrologinį režimą. Dar to vandens sunaudoja ir augalai“, – pasakoja J. Satkūnas.

Apsemtas Panevėžio rajonas
Apsemtas Panevėžio rajonas
© JP / Gediminas Balčiūnas

LGT vadovas priduria, kad yra atlikti skaičiavimai, kiek Lietuvoje vandens susigeria į žemę: „Mes buvome atlikę skaičiavimus, kokie kiekiai vandens susigeria Lietuvoje į žemę. Jei per metus vidutiniškai iškrenta 700 ml kritulių per metus, tai apie 10 – 15 proc. patenka į požeminį nuotekį.“

Ragina ruoštis pavasariui

Matant dabartinę situaciją Lietuvoje ir turint omenyje ne tik artimiausių orų, bet ir ilgalaikių klimato tendencijų prognozes, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas J. Šimkus prognozuoja, kad artėjantis šaltukas leis pailsėti nuo poplūdžių ir potvynių: „Kai yra šalta, neigiama temperatūra ir krituliai sniego pavidalu, situacija pagerės. Dabar vanduo po truputį nutekės, o iškrisiantis sniegas ištirps vėliau.“

Tačiau čia pat jis perspėja, kad, praktiškai visa Lietuva, o ypač pajūris ir Nemuno delta, turėtų ruoštis šlapiam pavasariui.

„Aišku, dirva įšals pilnai įmirkusi, pavasarį drėgmės ji negers, tai pavasarį, kai tirps sniegas, tas vanduo irgi turės kažkur nutekėti. <...> Prognozuoti kažką sunku, nes nėra aišku, kokie iš tikrųjų bus orai. Bet faktas tas, kad dabar dirvožemis yra įmirkęs ir jei ateis tokia vidutiniška žiema, jis įšals drėgnas, tai pavasarį padėtį komplikuos, bet, aišku, daug priklausys nuo to, kiek sniego prisikaups per žiemą“, – aiškina hidrologas.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. G. Valiuškevičius, kalbėdamas ne tik apie ateinančią žiemą, bet ir apie ilgalaikę perspektyvą, sako, kad liūčių, potvynių, poplūdžių ateityje tik daugės: „Vakarų Lietuvoje tikrai turėsime vis dažnesnius potvynius ir jie gali tęstis gana ilgai. Tas aukštesnis nei norma vandens lygis, kuris kelia pavojų arba bent jau sukelia nepatogumų, išsilaikys ilgiau nei būdavo ankstesniais metais. Nevėžiui tokie reiškiniai taip pat dažni. Lygumose tekančiose upėse praktiškai labai nežymiai pakilus vandens lygiui, užliejami dideli plotai. Tas išsiliejimas pasidaro gana dažnas: užkimšus ledui ar po lietaus, kaip turime šiemet.“

Pirmoji potvynio banga smogė verslininkams prie pat Kretingos
Pirmoji potvynio banga smogė verslininkams prie pat Kretingos
© DELFI / Rita Gečiūnaitė

Mokslininkas pabrėžia, kad keičiantis klimatui, būtina keistis ir miestams.

„Kalbant apie miestus, tai pirmiausia reikia tvarkyti lietaus nuotekų sistemas. Ir apskritai, ne tik paplatinti vamzdį <...> ar padaryti kažką panašaus į tai, ką mes dabar turime. Darant rekonstrukcijas reikia galvoti ir apie visai naujas technologijas. Be to, reikėtų susirūpinti, kad būtų kuo daugiau žalių plotų, mažiau padengta asfaltu, betonų zonų miestuose, nes taip dingsta galimybė tam vandeniui susigerti. Jis plaukia paviršiumi ir suteka į lietaus kanalizaciją, kurią, beje, galima nukreipti ne tik į kažkokius vandens telkinius. Yra galimybė padaryti laikinus tvenkinėlius“, – rekomenduoja G. Valiuškevičius.

Akivaizdi klimato kaita siunčia jau ne pirmus signalus. Kasmet jie vis didesni ir apima vis didesnę šalies dalį. Smarkėjant ir dažnėjant liūtims, mažėjant dienų su minusine oro temperatūra, reikėtų atkreipti dėmesį į miestų lietaus nuotekų sistemas, o svarbiausia, stengtis stabdyti klimato kaitą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sako, kad šiuo metu dar negalima tiksliai nustatyti potvynių (poplūdžių) kitimo tendencijos, tačiau, jo teigimų, šiemet vykę potvyniai dar nebuvo patys didžiausi.

Praeityje yra buvę ir daug didesnių potvynių, kai laukuose žūdavo visas derlius (apie tai rašoma kronikose). Šiemet gausūs krituliai lėmė, kad spalio mėnesį upių vandeningumas buvo 2,2 karto didesnis už daugiametį, tačiau yra buvęs spalio mėnuo, kai upių vandeningumas buvo dar trečdaliu didesnis. Tik Akmenoje ties Kretinga buvo užregistruotas aukščiausias vandens lygis nuo matavimų pradžios, tačiau matavimai čia vykdomi tik 25 metus", aiškina specialistas.

Jis tęsia, kad šį rudenį ilgam buvo įsivyravusi vakarų pernaša, nuolat nešusi lietingus orus. Lietuvos klimatui būdingas nepastovumas, nes šalis yra pereinamojo iš jūrinio vakarų Europos klimato į kontinentinį rytų Europos klimatą zonoje. Oras nuolat juda ir vienu metu daugiau pasireiškia jūrinis klimatas, kitu – kontinentinis, todėl pirmu atveju bus vėsūs ir drėgni orai, kitu sausi, šiltesni.

Jeigu jie išsilaiko ilgiau, pajuntame pasekmes. Visai neseniai, 2015 metais, Lietuva kentėjo nuo sausros, kai buvo išdžiuvę upeliai, šuliniai. Kai kurie mokslininkai mano, kad dėl klimato kaitos orų svyravimo amplitudė didės, tačiau reikia ilgesnio laiko, sukaupti daugiau duomenų, pagal kuriuos galėtume daryti objektyvias išvadas dėl tolimesnės tendencijos. Profesorius G. Valiuškevičius taikliai pastebėjo, kad tai ką jau turime yra tik pirmieji signalai. Bet negalima nepastebėti, kad potvynių (poplūdžių) apsemiamos vietos yra urbanizuotos ir toliau urbanizuojamos, nors įstatymu yra uždrausta statyti namus potvynio apsemiamose vietose", tikina hidrologas.

Apsaugos nuo potvynių priemonės yra labai brangios, todėl projektuojant statybas reikėtų iš anksto pagalvoti ir apie galimas pasekmes. Parengti potvynių grėsmės ir potvynių rizikos žemėlapiai sudaro geras prielaidas griežčiau reguliuoti teritorijų užstatymą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotogalerijos

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)