Ypatingai reikia vengti, kad ant odos nepatektų žalčialunkio sulčių, o pakramčius augalo šakutę, sutinsta lūpos, burnos ertmė atrodo lyg išdeginta, gali iškristi dantys. Labiausiai nuodingos yra žalčialunkio uogos – 10-12 yra mirtina dozė.
Žalčialunkis įprastai žydi kovo - balandžio mėnesiais ir tik ypatingais metais, kai žiemos pabaiga pasitaiko šilta, išskleidžia žiedus vasario pabaigoje.
Apžvalginis takas Petroškų miške veda per žolių turtingų eglynų, pelkėtų lapuočių miškų ir skroblynų bendrijas. Tokie miškai sudaro palankias sąlygas gyventi tiek gausiai perintiems miško paukščiams, tiek retiems sparnuočiams: uldukui, žaliajai meletai, ereliui rėksniui. Išskirtinė šių vietų gamtinė vertybė yra balinis vėžlys, gyvenantis tik pietinėje Lietuvos dalyje.
