Pastaruoju metu, pasinaudodami ekonominiu sunkmečiu ir artėjančiu Ignalinos AE uždarymu, hidroenergetikos verslo atstovai reikalauja panaikinti 2004 metais priimtas Vandens įstatymo pataisas, draudžiančias statyti užtvankas ant Nemuno ir kitų ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingų upių ir atverti kelią dar likusių natūralių Lietuvos upių naikinimui. „Mėlynasis vingis“ bandys pasipriešinti šiems sumanymams.
Prieš septynerius metus netikėtai buvo pradėti gaivinti dar 1950 metais parengti Lietuvos gamtos pertvarkymo planai ir Pramonininkų konfederacijos vardu Vyriausybei buvo įteiktas „Hidroprojekto“ ir Žemės ūkio universiteto Vandens ūkio (buv. Melioracijos) fakulteto specialistų parengta „Lietuvos hidroenergetinių išteklių naudojimo schema“, pagal kurią buvo numatyta Lietuvoje pastatyti 170 hidroelektrinių ir užtvankų kaskadomis patvindyti Nemuną ir daugumą jo intakų.
Per pastaruosius metus šie planai dar gerokai „patobulinti“ ir dabar ant Nemuno jau siūloma statyti ne tris, o aštuonias užtvankas, ant Neries – septynias, o planuotą užtvankų ant mažesnių Nemuno intakų kiekį siūloma padvigubinti, t. y. ant Lietuvos upių pastatyti arba atstatyti 350 užtvankų, piktinasi „Mėlynojo vingio“ iniciatoriai.
Praeito amžiaus pabaigoje, įgyvendinant išraiškingam Lietuvos kraštovaizdžiui nepritaikytus didelio masto melioracijos planus ir kartu pastačius beveik 1200 užtvankų, buvo sunaikinta daugiau kaip 85 procentų natūralaus Lietuvos hidrografinio tinklo, tai yra upių ir upelių vagų, bei paskandinta daugiau kaip 240 kvadratinių kilometrų išskirtine biologine įvairove pasižyminčių upių slėnių, todėl įgyvendinus šiuos planus, Lietuvoje iš viso nebeliktų upių su natūralia vaga ir būtų galutinai sunaikintos vertingų migruojančių bei tekančiame vandenyje gyvenančių žuvų populiacijos, teigia „Mėlynojo vingio“ iniciatoriai.
Kadangi lygumų šalių energetinis potencialas yra itin menkas, tai patvindžius visas dar likusias natūralias Lietuvos upes būtų papildomai pagaminama ne daugiau kaip 7 procentai Lietuvai reikalingos elektros, tačiau būtų paskandinti šimtai kvadratinių kilometrų išskirtine biologine įvairove ir ypatinga ekologine bei kultūrine verte ir išskirtiniu grožiu pasižyminčių upių slėnių, įskaitant saugomas teritorijas.
Aljansas stengsis visomis įmanomomis teisėtomis priemonėmis priešintis Vandens įstatymo pataisų, reguliuojančių upių tvenkimą (14 str.), naikinimui ar esminei peržiūrai ir siekti, kad būtų uždrausta tvenkti visas natūralias upes. Skatins darnaus vystymosi nuostatas ir visuomenės interesus atitinkantį upių naudojimą mėgėjų žvejybai, ekologiniam, kultūriniam ar sportiniam turizmui bei rekreacijai ir su šiomis veiklomis susijusio smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą.
„Mėlynasis vingis“ palaikys kuo spartesnį atsinaujinančių energijos šaltinių vystymąsi, teikiant pirmenybę nepalyginamai mažesnį, nei hidroenergetika, neigiamą poveikį gamtai darančioms alternatyvios energetikos rūšims – vėjo energetikai, biomasės deginimui, geoterminei energijai. Hidroenergetikos plėtrai aljansas skatins naudoti tik naujausias geros praktikos pavyzdžio bepatvankes technologijas arba įrengti hidroturbinas ant esamų nenaudojamų užtvankų.
