Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ skundą dėl Aplinkos ministro įsakymo, leidžiančio per ateinantį medžioklės sezoną sumedžioti 50 vilkų. Teismas aiškinsis, ar įsakymas neprieštarauja to paties ministro patvirtintam Vilko populiacijos gausos reguliavimo planui. Kol vyks teismas, ministro įsakymo galiojimas sustabdytas, todėl vilkų medžioklės sezono pradžia, numatyta spalio 15 d., gali nusikelti.
Nesutinka su kvota
Šių metų vasario mėnesį aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patvirtino Vilko populiacijos gausos reguliavimo planą, kuris apibrėžia vilkų medžioklės tvarką. Plane numatyta, kad apskaitų metu suskaičiavus minimalų pageidaujamą vilkų skaičių, t.y. 250 vilkų, medžioklė turi būti rajonuojama, kad vilkai būtų medžiojami tik ten, kur jų gausu ir jų daroma žala yra didelė. Likusioje šalies dalyje tais metais vilkai turėtų būti nemedžiojami, leidžiant jų populiacija atsikurti.
Oficialiais duomenimis, šiemet Lietuvoje ir buvo apskaityta 250 vilkų, tačiau aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas 50-ties vilkų sumedžiojimo limitas, o medžioklės rajonavimas nenumatytas. Reguliavimo plane yra nustatyta, kad vilkų medžioklės limitas gali apimti iki penktadalio apskaitoje suskaičiuotų vilkų. Taigi šiemet apskaičius minimalų šalyje norimą turėti 250 vilkų skaičių, buvo numatytas didžiausias 50-ties vilkų sumedžiojimo limitas.
„Kartu su skundu teismui pateikėme ir prašymą laikinai sustabdyti vilkų medžioklę, kol bus baigtas teisminis procesas. Motyvavome tuo, kad užsitęsus teismui, vilkų kvota jau gali būti sumedžiota ir tuomet būsimas sprendimas, jei jis būtų patenkintas, nebetektų prasmės. Jei teisėjas nuspręstų, kad mūsų skundas nepagrįstas, tuomet medžioklė būtų atnaujinta ir kvota vėl įsigaliotų“, - GRYNAS.lt pasakojo „Baltijos vilkas“ Tarybos pirmininkas Vaidas Balys.
V. Balio teigimu, jo organizacija nesiekia visiško vilkų medžioklės uždraudimo. „Siekiame atšaukti Planui prieštaraujantį įsakymą, kad būtų išleistas kitas, kuris neprieštarautų. Jame būtų rajonavimas ir faktais pagrįsta kvota. Atlyginimo už žalą ūkininkams klausimas taip pat turi būti išspręstas. Mes manome, kad tam labiausiai ir reikalingas medžioklės rajonavimas. Nekeliame klausimo apie Vilkų populiacijos reguliavimo plano blogumą ar gerumą. Netgi skundas įrodo, kad mes remiamės juo kaip faktu ir tiesiog norime jį tobulinti“, - pridūrė Tarybos pirmininkas.
GAA „Baltijos vilkas“ nuomone, šis limitas yra nepagrįstas ir prieštarauja Reguliavimo plano tikslams įtvirtinti medžioklės tvarką, kuri reguliuotų vilkų skaitlingumą nekeldama grėsmės jų populiacijos stabilumui. Gamtosaugos aktyvistai pabrėžia, kad įgyvendinant medžioklės rajonavimą numatomas limitas negali būti didelis, antraip tokia „apsaugos“ priemonė galėtų reikšti vilkų išnaikinimą tuose rajonuose, kuriuose medžioklė leidžiama.
Nutarimas jau apskųstas
Spalio 4 dieną, vilkų gynėjai gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą, kad skundas priimtas nagrinėti ir patenkintas prašymas dėl vilkų medžioklės sustabdymo. Tiesa, tokį teismo nutarimą Aplinkos ministerija jau apskundė.
„Skundas jau paduotas. Teismas per kelias dienas jį išnagrinės. Jeigu mūsų skundą patvirtins, tuomet laikinosios apsaugos priemonės stabdyti vilkų medžioklę bus panaikintos“, - pasakojo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Tiesa, teismo procesas dėl vilkų sumedžiojimo kvotos vis tiek vyks.
L. Budrio teigimu, vilkų gynėjų skundą jie laiko nepagrįstu ir su jų teiginiais nesutinka. „Jokioje turbūt šalyje nėra taip, kad vilkai visai nebūtų medžiojami. Pvz. Latvijoje jų leidžiama sumedžioti 200. Pernai mes leidome sumedžioti tik 5. Nesutinku ir kad mūsų parengtas Vilkų populiacijos gausos reguliavimo planas blogas. Pernai jis buvo nagrinėjamas tarptautinėje konferencijoje, kurioje dalyvavo 20 šalių. Visos jam pritarė“, - teigė direktorius.
Aplinkos ministerijos tarnautojas nedrįso spėlioti, ką nuspręs teismas. „Pagal planą vilkų medžioklė turėjo prasidėti spalio 15 d. Vadinasi dar yra laiko ir kol kas nieko neaišku. Skundą motyvavome tuo, kad vilkų daroma žala ūkininkams yra akivaizdi, be to aplinkinės valstybės juos vistiek medžios, o sienos vilkams negalioja, tad ir dabar stabdyti vilkų medžioklę nėra prasmės“, - įsitikinęs L. Budrys.
GRYNAS.lt rašė, kad Aukštaitijoje vilkų gauja papjovė 14 prie pat namų buvusių avių.
Raginama numatyti kompensacijas
Kol laukiama teismo sprendimo, GAA „Baltijos vilkas“ laišku kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, kad ji įtrauktų kompensacijas numatančio įstatymo projekto svarstymą į rudens sesiją ir pagaliau būtų išspręstas laukinių plėšrūnų daromos žalos kompensavimo klausimas.
Kol toks įstatymas nėra priimtas, visuomenininkai ragina savivaldybes pasekti Biržų rajono savivaldybės pavyzdžiu ir naudoti Kaimo paramos programos lėšas plėšrūnų daromos žalos kompensavimui. Jų duomenimis, Seimo pirmininkė persiuntė prašymą Seimo posėdžių sekretoriatui ir greičiausiai klausimas bus priimtas svarstyti dar per Seimo rudens sesiją.
Vilkų gynėjai taip šiuo metu paskelbę ir peticiją, kurioje siekia surinkti 10 tūkst. parašų. Su jais būtų kreipiamasi į Aplinkos ministrą ir prašoma sumažinti vilkų medžioklės kvotą.
