aA
Po Karšuvos girią vaikštinėjusi Kristina ieškojo vieno vabzdžio, tačiau tai, ką išvydo, pranoko lūkesčius. Ant kelio ropojo vienas rečiausių vorų Lietuvoje. Šio nepastebėti buvo neįmanoma – akį traukė jo ryškios spalvos. Pasirodo, kad Kristinai išties pasisekė, nes dėl slapto šių vorų gyvenimo būdo jų galima taip niekada ir neišvysti.
Boružinis storagalvis
Boružinis storagalvis
© Kristinos Mudinaitės nuotr.

Saugoma rūšis

„Šios dienos atradimas turbūt yra gyvenimo atradimas“, – rašė voro nuotrauką paskelbusi Kristina Mudinaitė.

Anot jos, visiškai netikėtai ieškodama šneiderio kirmvabalio, ant kelio išvydo ir šį nepaprastą vorą. „Tai ypač retai aptinkamas voras, kuris didesnę gyvenimo dalį praleidžia urvelyje po žeme. Todėl tiek mažai apie jį žinoma“, – sako išvaizda išsiskiriantį vorą aptikusi moteris.

Tikslią voro rūšį ji sužinojo nuotrauką paskelbusi feisbuko grupėje „Lietuvos voragyviai“. Ši grupė vienija beveik 2 tūkst. voragyvius mylinčių žmonių, kurie dalijasi šių gyvių nuotraukomis, mokosi juos atpažinti, susipažįsta su skiriamaisiais požymiais ir kasmet renka Lietuvos metų vorą.

„Prieš keletą dienų viena puslapio lankytojų paskelbė egzotinės išvaizdos, pačio gražiausio Lietuvos voro nuotrauką, kuri iškart susilaukė daugelio gerbėjų dėmesio ir komentarų. Kristina Mudinaitė Karšuvos girioje (Tauragės r., Šilinės girininkija) nufotografavo ir pasidalijo boružinio storagalvio nuotrauka. Voras dėl savo slapto gyvenimo būdo yra ypatingai retas. Nuo 2000 metų rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą“, – sako Algirdas Vilkas, biologas, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos biologijos mokytojas ekspertas.

Boružinis storagalvis
Boružinis storagalvis
© Shutterstock

Lietuvoje tai yra labai reta rūšis, sako A. Vilkas. Anot jo, šių vorų yra rastas Jurbarko, Lazdijų, Tauragės rajonuose. Yra dar viena vorų rūšis, kuri labai panaši į šią, tai – rudeninis storagalvis.

Biologas sako, kad nuo nuotraukoje pavaizduoto boružinio storagalvio ji skiriasi tuo, kad patinų juodos dėmės yra su baltų plaukelių apvadu, o III ir IV kojos – su raudonais plaukeliais. Ši rūšis randama rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Lietuvoje žinoma iš Šalčininkų r. (Rūdininkų poligonas).

Rudeninis storagalvis
Rudeninis storagalvis
© Shutterstock

Jų gyvenimo būdas – išskirtinis

Anot jo, boružinio storagalvio patelės ilgis siekia 8–16 mm, o patinas yra šiek tiek mažesnis – 6–11 mm ilgio.
„Šiems vorams būdingas lytinis dimorfizmas. Patelė yra aksominė, apaugusi blizgančiais plaukeliais. Patinų pilvas raudonas, viršutinėje pusėje su keturiomis didelėmis juodomis dėmėmis ir dviem mažais juodais taškeliais. Dėmės neturi baltų plaukelių apvado. Patelių kojos su pilkais plaukeliais, patinų – baltais žiedeliais“, – skirtumus vardija A. Vilkas.

Jis sako, kad šių vorų patinai gali šuoliuoti, taip pat šie vorai įdomūs tuo, kad gyvena urveliuose žemėje ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl juos pamatyti galima itin retai.

Boružinis storagalvis
Boružinis storagalvis
© Shutterstock

„Voras žemėje įsirengia verpalais išklotą iki 10 cm ilgio ir 1 cm skersmens urvelį, kurio piltuvėlio pavidalo anga yra dirvos paviršiuje, ji uždengta verpalų kilimėliu. Nuo čia į visas puses nusidriekia susipynusios gaudomosios gijos. Surasti tokius gerai užmaskuotus urvelius yra sunku. Patelė urvelyje deda vieną apie 8–10 mm skersmens kiaušinių kokoną su 80 kiaušinėlių. Dieną šį kokoną išneša iš urvelio, kad sušiltų saulės atokaitoje, o vakarop jį vėl patalpina atgal. Išsiritusius jauniklius maitina iš burnos į burną suvirškintu maistu. Jaunikliai peržiemoja urvelyje kartu su patele. Per šį laiką voriukai neriasi 6 kartus. Pavasarį patelė žūsta ir tampa kaip papildomas maistas savo jaunikliams“, – pasakoja pašnekovas.

Šie vorai medžioja dažnai didelius, tvirtu chitininiu sluoksniu vabalus (mėšlavabalius, šoklius), o subrendusius patinus galima pastebėti gegužės mėnesį, kai ieško patelių. Jie mėgsta įsikurti nuo vėjo apsaugotose smėlėtose atšlaitėse, greta sausų pušynų smėlio takelių, viržynuose, sausose pievose.

„Šiems gražiems vorams didžiausios grėsmės yra buveinių kaita dėl natūraliai augančių ar sodinamų miškų, pavasariniai gaisrai. Svarbu išsaugoti vorų gyvenamas buveines, nesodinti miško ir šalinti natūraliai augančius medžius ir krūmus. Abi Lietuvoje gyvenančios rūšys anksčiau priklausė Eresus cinnaberinus (sin. E. niger) rūšiai“, – paaiškina specialistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(51 žmogus įvertino)
4.7451

Įspėja laukinių augalų gerbėjus: saugomų rūšių ėmimas iš gamtos baigsis rimtais nemalonumais

Lietuvoje savaime auga apie 1,3 tūkst. augalų rūšių, tačiau nepaisant nemažos jų...

Vitalija iš virvių vadavo stazdų jauniklius: teko atlaikyti paukštelių tėvų gynybą

Šeštadieninis pasivaikščiojimas kėdainietei Vitalijai Butkevičienei įsimins dar ilgai. Moteris...

Ekspertas įvertino, kokią žalą gamtai daro ežeruose burzgiantys motorai: reikia balanso tarp „nieko negalima“ ir „darau, ką noriu“

Vasarą norinčiųjų pralėkti kateriu ar vandens motociklu netrūksta. Nors daugeliui tai yra...

Paukščių gripas neaplenkė Žuvėdrų salos: aptikta per tūkstantį kirų gaišenų

Pirmą kartą Lietuvoje paukščių gripas nustatytas rudagalviams kirams . Tai jau šeštas...

Delfi PliusViktorija Dačinskaitė

Įtaria, kad Lietuvoje užsisuko juodas versliukas: paslapčia iškasami šimtai itin vertingų augalų

Prieš kelias savaites vienai feisbuko vartotojai pasigyrus, kad šalia namų augina retą ir labai...

Top naujienos

Kaliningrado gubernatorius: pasiūliau Kremliui, kokių priemonių galima imtis prieš Lietuvą (2)

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas sako jau pasiūlęs Kremliui ir Rusijos...

Politologas: Landsbergio atostogos tokiu metu yra skandalas atnaujinta (23)

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius Žinių radijo laidoje...

Putinas demonstruoja nepasitikėjimą savo karo vadais: į nedidelę fronto dalį pasiuntė iš karto du (3)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Lysyčansko užėmimą pavedė iš karto dviem vadams. Apie tai...

Jau liepsnoja ir Rusija? Maskva apkaltino Ukrainą, kad apšaudė gyvenamuosius rajonus Belgorode (7)

Rusija skelbia užėmusi visą Luhansko sritį, sprogimai griaudėjo net pačioje Rusijoje, skelbia...

Karas Ukrainoje. Iš Lysyčansko atsitraukę ukrainiečiai: netrukus pasaulis pamatys pirmąsias mūsų pergales Rusijos pajėgos jau nusitaikė į kitą miestą (3)

JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje rašoma, kad užėmę Lysyčanską Rusijos kariai ,...

Apleistų sklypų savininkai jau sulauks baudų: kokios jos ir už kokio aukščio žolę (1)

Visą birželį Panevėžyje ieškoję apleistų privačių sklypų, matavę nešienaujamos žolės...

Į Lietuvą atgabentas Ukrainai skirtas „Bayraktar“ dronas (2)

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praneša, kad kovinis dronas, kurį Lietuva ketina...

Vladimiras Laučius. Liberum veto Europoje tarnauja Rusijos interesams (2)

Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika Rusijos karinės ekspansijos akivaizdoje tampa tokia...