Rūšis nėra vietinė
Baltijos jūros vandenyse jau kelis dešimtmečius gausiai aptinkama žuvis, mokslininkų vadinama invaziniu juodažiočiu grundalu (lot. Neogobius melanostomus). Juodažiočiai grundalai nuo kitų Baltijos priekrantėje ir Kuršių mariose sugaunamų grundalų rūšių skiriasi ryškia juoda ovalia dėme ant pirmojo nugarinio peleko galo, o šonuose jie neturi ryškios dėmių juostos. Sugavus ilgesnį nei 15 cm grundalą, drąsiai galima teigti, kad tai yra juodažiotis. Neršto metu, kovo-gegužės mėnesiais, subrendę patinai būna visiškai juodi, tuo irgi išsiskiria iš kitų rūšių.
Juodažiočio grundalo natūralaus paplitimo arealas apima Pontokaspijos regioną. Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Ložys GRYNAS.lt pasakoja, kad pirmiausia grundalai buvo pastebėti Lenkijoje XX amžiaus pabaigoje. Manoma, kad į Baltijos jūrą jie pateko laivais, kartu su balastiniais vandenimis. Vėliau pradėjo plisti ir į kitas šalis. Šiandien grundalų pavadinimas žinomas nuo Lenkijos iki Skandinavijos.
„Išplitę Lenkijos priekrantėse, grundalai po truputį pradėjo plisti ir į kitas šalis. Plitimo trajektorija yra nuo Lenkijos į šiaurę. Dabar jų gausu ir Estijoje, ir Latvijoje, ir Lietuvoje. Pasakyti, kur daugiau, kur mažiau, būtų sudėtinga. Tiesa, grundalų yra ir Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, nors gausumas skiriasi. Pavyzdžiui, Švedijoje, Stokholmo archipelage, grundalų populiacija negausi. Gegužės mėnesį bus daromas žuvų bendrijos tyrimas, kurio metu paaiškės, koks dabar grundalų gausumas ten“, – grundalo paplitimo arealą nusakė mokslininkas.
Dr. L. Ložys prisimena, kad Lietuvos vandenyse pirmą kartą ši žuvis sugauta 2002 m. Šiuo metu, anot mokslininko, grundalas yra viena iš gausiausių Lietuvos Baltijos jūros priekrantės žuvų.
„Pirmasis grundalas ties Lietuva pastebėtas 2002 metais ir grundalų populiacija pradėjo greitai augti. 2011 metais įvyko populiacijos „sprogimas“, kai grundalų gausumas staiga labai padidėjo. Iki 2011 metų buvo žinoma, kad tokių žuvų kaip grundalas Lietuvos priekrantėje yra, tačiau santykinai negausiai. Ir staiga, vienais metais populiacija tiesiog „sprogo““, – tikina pašnekovas.
Pavojus vietinėms rūšims
Tačiau invaziniai grundalai nėra labai mėgstamas žvejų laimikis. Maža to, kai kurie žvejai skundžiasi, kad augant grundalų populiacijai, mažėja kitų žuvų rūšių Baltijos jūroje. Lietuvos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas Jurijus Petrovas akcentuoja, kad dėl intensyvaus grundalų plitimo mažėja tų žuvų rūšių, kurių mitybos bazė yra tokia pati, kaip ir grundalų. Kita vertus, anot pašnekovo, kai kurie žvejai verslininkai Lietuvos priekrantėje pagautus grundalus parduoda latviams, kurie iš šios rūšies žuvis naudoja konservų pramonėje.
„Plekšnės Šventosios regione, kur jų įprastai būna daugiausiai, traukia toliau į jūrą. Galima galvoti ir apie tai, grundalai išstums mūsų plekšnę. Bet kai kurie žvejai vis dėlto gaudo grundalus, o latviai juos perka, netgi pradeda daryti konservus. <...> Grundalų populiaciją reikia pažaboti, kitaip nebeturėsime priekrantėje žuvies“, – pabrėžia J. Petrovas, pridurdamas, kad grundalai gali būti naudingi nebent kaip pašaras kormoranams ar plėšrioms žuvims.
Lietuviams grundalai nėra mėgstama žuvis. GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad, nors kai kurie žvejai, pagavę grundalus, juos išrūko ir parduoda, tačiau žmonės vengia pirkti nežinomo skonio žuvį, o tie, kurie paragauja, sako, kad ji – nėra itin skani.
Populiacija pasiekė piką
2011 metais grundalams labai pagausėjus Baltijos jūroje, jau 8 – 9 metus jų populiacija išlieka stabiliai gausi. Dr. L. Ložys aiškina, kad, pirmiausia, šios invazinės rūšies gausumui daugiausiai įtakos turi mitybos sąlygos. Mat, grundalai daugiausiai minta moliuskais (jų mitybos grandinėje – ir vandens bestuburiai), kurių, pasak mokslininko, Lietuvos priekrantėje nuo grundalų atsiradimo Baltijos jūros Lietuvos priekrantės sekliose akvatorijose jau beveik nebeliko.
Kita vertus, kaip aiškina dr. L. Ložys, yra tikimybė, kad invaziniai grundalai atranda naujas mitybos vietas – migruoja gilyn į jūrą ir maitinasi ten vis dar esančiais moliuskais.
Grundalų populiacijos gausumo stabilizacija atsispindi pernai metais fiksuotais sumažėjusiuose laimikiuose verslinėje ir mėgėjiškoje žvejyboje.
„Gali būti, kad grundalų populiacija pasiekė savo piką, ekologinę talpą, ir daugiau jų būti tiesiog nebegali, nes juos jau riboja maistas“, – tikina dr. L. Ložys.
Populiacija veikia plėšrios žuvys
Antras veiksnys, kuris gali turėti įtakos invazinių grundalų populiacijai, yra organizmų, mintančių šios rūšies žuvimi, skaičius. Dr. L. Ložys pasakoja, kad paprastai buveinėje atsiradus invazinei rūšiai, iš pradžių ji neturi priešų. Po to jų atsiranda ir invazinės rūšys tampa reikšminga mitybos grandinės dalimi.
„Pradžioje, kol nėra daug plėšrūnų, kurie mistų grundalais, grundalams pakanka maisto, jų populiacija ir auga“, – teigia mokslininkas.
Pašnekovas pabrėžia, kad vienas iš invazinių grundalų priešų – menkės.
„Pastebima, kad Baltijos jūros menkes puola kepenų parazitai, yra problemų dėl menkių įmitimo, o štai priekrantėje gyvenančios menkės, kurios minta grundalais, o ne brėtlingiais (dar vadinamais šprotais), dažnai yra labai geros būklės, puikiai įmitusios. Kitos žuvys taip pat po truputį pradeda maitintis grundalais“, – sako dr. L. Ložys.
Tačiau, kita vertus, pasak pašnekovo, Kuršių mariose, nuo Klaipėdos iki Nidos, grundalų taip pat yra, nors jų gretos, palyginti su jūra, ten labai negausios. Mokslininkas svarsto, kad taip gali būti dėl didelio žuvų plėšrūnių skaičiaus mariose: starkių, ešerių, vėgėlių, be abejo, vandens paukščių – kormoranų.
Žvejyba neribojama
Iš tikrųjų, grundalai iš dalies sprendžia ilgą ir seną žvejų verslininkų ir kormoranų konfliktą, kurio centre – žvejų verslininkų tradiciškai gaudomų vietinių žuvų ištekliai. Be to, žvejai verslininkai Lietuvos priekrantėje pagautus grundalus parduoda Latvijos žuvies gaminių rinkai. Ši invazinė žuvų rūšis taip pat yra puikus alternatyvus mitybos objektas menkėms ar kitoms žuvų rūšims.
Kita vertus, kaip aiškina dr. L. Ložys, invaziniai juodažiočiai grundalai jau beveik sunaikino visus Lietuvos priekrantės moliuskus sekliuose vandenyse. O moliuskai, pasak mokslininko, atlieka tam tikrą mitybos grandinės nario funkciją Baltijos jūroje.
„Moliuskai filtruoja vandenį, suvartoja maistmedžiages, mažina nepageidaujamus eutrofikacijos reiškinius. Taip pat tie patys moliuskai yra maistas kitoms žuvims, jų kolonijos - buveinės kitiems bestuburiams. O kai viskas „nušluota“, nėra „gerų žinių“ priekrantės bioįvairovei. Be to, tai yra mitybinis konkurentas kitoms žuvims. Pagaliau, grundalai gali misti ir žuvų ikrais, kai žuvys neršia“, – aiškina ekspertas.
Dr. L. Ložys akcentuoja, kad šios rūšies didžiulius išteklius reiktų kiek įmanoma intensyviau eksploatuoti tiek komerciškai, tiek ir mėgėjiškai, tam, kad padėtume mūsų gamtai greičiau prisitaikyti prie šio atėjūno.
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės ir Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklės juodažiotį grundalą leidžia mėgėjų žvejybos įrankiais žvejoti visus metus, neriboja jų kiekio ir dydžio, bet tik įsigijus žvejo mėgėjo bilietą ar žvejybos leidimą.
