Sužeisti ir gyvūnai, ir žmonės

Kaip informavo Lietuvos policijos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė, žuvusių tokiuose eismo įvykiuose nėra. Vis dėlto buvo sužeistų – šiemet keturi žmonės, o pernai – vienas.

Na, o gyvūnams tokie susidūrimai neretai baigiasi gerokai liūdniau – dažnas jų žūsta iš karto, kai kurie patiria sunkius sužalojimus, tad jų neišvengiamai laukia mirtis.

Turi įvertinti veterinaras?

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius: „Gyvūnų populiacija didelė, daug briedžių, daug elnių, jie stambūs gyvūnai, kurie susidūrime su automobiliu gali kristi visu svoriu ant priekinio stiklo ir smarkiai arba mirtinai sužaloti ir vairuotoją bei keleivius.“

Policija primena, kad partrenkus bet kokį gyvūną reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Partrenkus miško žvėrį pareigūnai informuoja aplinkosaugą ir medžiotojus – mat visi miškų plotai suskirstyti medžiotojų būreliams, tad to būrelio, kurio plotuose buvo partrenktas gyvūnas, medžiotojai ir atvyksta.

Elniai

Tačiau čia dar ne viskas – pasirodo, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą ir Medžioklės taisykles, gavę pranešimą apie eismo įvykio metu sužeistą arba žuvusį gyvūną, pareigūnai praneša medžiotojų būrelių ar klubų atstovams, jeigu gyvūnas nukentėjo medžioklės plotuose. Atvykęs į vietą medžiotojas priima sprendimą, ar gyvūnui reikalinga veterinarijos specialisto pagalba.

Tokia informacija pasidalino buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, kuris papasakojo, kaip naktį partrenktas danieliaus patinas kankinosi labai ilgai, nes veterinaro tokiu metu niekas tiesiog nerado, o policija griežtai uždraudė medžiotojams gyvūną nušauti – nebent tik nudurti durklu.

Kėdainiuose medžiotojams tikrai dažnai teko vykti į įvykius, kuriuose buvo partrenkti ar užmušti miško žvėrys. Visais atvejais elgiamasi pagal protokolą ir pasirūpinama, kad jei gyvūno sužeidimai yra itin rimti ir negydomi, jis nesikankintų.

Partrenkti gyvūnai maistui nenaudojami

Kėdainiuose medžiotojams tikrai dažnai teko vykti į įvykius, kuriuose buvo partrenkti ar užmušti miško žvėrys. Visais atvejais elgiamasi pagal protokolą ir pasirūpinama, kad jei gyvūno sužeidimai yra itin rimti ir negydomi, jis nesikankintų.

Vilniuje susidūrė automobilis ir briedis

„Jei gyvūnas tuo metu nėra medžiojamas, kreipiamasi į veterinarus, kad jie pasakytų, ar gyvūnas gali pasveikti nuo traumos, kurią patyrė eismo įvykyje. Tačiau jei yra gyvūno medžioklės terminas ir matome, kad traumos rimtos ir gyvūno nepagydys ir jis pats nesugis, tada pasirūpiname, kad gyvūnas nesikankintų – naudojame medžioklinį ginklą, supildome medžioklės lapą, įtraukiame gyvūną į sumedžiotų gyvūnų sąrašą, patikriname gyvūną, ar jis nesirgo“, – sakė Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius.

Partrenkto gyvūno, net jei jis iškart žuvo, vairuotojas pasiimti negali. Miško žvėrys priklauso medžiotojų būreliui. Vis dėlto partrenkti gyvūnai maistui dažniausiai būna nenaudojami.

„Medžiotojai paprastai tokius gyvūnus, jų mėsą atiduoda medžiokliniams šunims, nes dažniausiai po susidūrimų iš tų gyvūnų ne kaži kas lieka“, – pridūrė pašnekovas.

Kad ir koks gyvūnas išbėgs į kelią, jei pasirinktas saugus važiavimo greitis, liūdnų pasekmių galima išvengti.

Rujojančiam gyvūnui automobiliai nebaisūs

Eismo įvykiai, į kuriuos patenka vairuotojai, susidūrę su laukiniais gyvūnais, padažnėja ne tik pavasarį (gegužės mėnesį), bet ir rudenį, ypač – spalį, lapkritį, o žiemą – gruodį.

„Rudenį, kai keliuose labai padaugėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais, rekomenduojame vairuotojams atidžiai stebėti kelią ir aplinką šalia kelio, o jei tenka važiuoti vėlai vakare, naktį, anksti ryte ar esant blogam matomumui, reikia sumažinti greitį taip, kad vairuotojas, pastebėjęs gyvūną, galėtų suvaldyti automobilį, sustoti ir išvengti nelaimės“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Algimantas Petronis.

Kaip sako L. Stanevičius, nuo rugsėjo iki lapkričio elniai ir briedžiai rujoja, būna labai drąsus, net aršūs, nukeliauti gali ir po 40 kilometrų, tad jų kelyje pasitaiko ne viena važiuojamoji kelio dalis.

Bėda, kad rujojantiems patinams nei automobilių garsas, nei šviesos, nei specialūs švilpukai nerūpi, tad ir avarijų tokiu metu gerokai daugiau.

„Kadangi gyvūnams tuo metu tik viena terūpi, vairuotojams reikia labiau saugoti save. Specialūs švilpukai padeda, tik ne rujos metu. Paprastai ir garso signalas, ir šviesos gyvūną pabaido, tad tos priemonės yra geros, bet rujos metu, deja, jos neveikia“, – sako medžiotojas.

Jis priduria, kad ir koks gyvūnas išbėgs į kelią, jei pasirinktas saugus važiavimo greitis, liūdnų pasekmių galima išvengti.

„Jei automobilis lekia, skuba, tai tikimybė, kad susidūrimas itin skaudžiai baigsis abiem pusėms, labai išauga.

Juo labiau dabar, kai anksti temsta, lynoja, gyvūnų nesimato, vairuotojai miškingose vietovėse turi sumažinti greitį, nes tik taip save apsaugos.

Gyvūnų populiacija didelė, daug briedžių, daug elnių, jie stambūs gyvūnai, kurie susidūrime su automobiliu gali kristi visu svoriu ant priekinio stiklo ir smarkiai arba mirtinai sužaloti ir vairuotoją bei keleivius“, – akcentavo L. Stanevičius.

Šaltinis
Temos
www.rinkosaikste.lt