Kiekvienais metais, pavasarį ištirpus sniegui, šiltėjant orams, padaugėja gaisrų atvirose teritorijose. Didžiąją dalį gaisrų sudaro žolės deginimas. Nuo liepsnojančios žolės ugnis, genama vėjo, neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, todėl tokių gaisrų padariniai būna neprognozuojami ir skaudūs. Dėl žolės gaisrų gamta patiria milžiniškus nuostolius. Degančiose pievose žūsta vabzdžiai ir kiti gyvūnai, perintys paukščiai. Kiekviename kvadratiniame metre sudega iki tūkstančio augalų sėklų, nudega augalų daigai, pražūsta dešimtys vabzdžių. Kiekvienoje pievoje sudega bent keletas kiškių jauniklių, šimtai neršti keliaujančių varlių. Ekologinei sistemai išdegusiose teritorijose atkurti reikia ir daug laiko, ir didelių lėšų.
Dažnai teigiama, kad deginant žolę pievos patręšiamos, taip padidinamas jų produktyvumas, tačiau tokie teiginiai skirti tik pateisinti neūkiškumą ir gamtos naikinimą. Dalis žemių savininkų rudenį, nuėmę derlių, neaparia ražienų, nenušienauja pievų bei ganyklų, o pavasarį imasi „tvarkyti" savo teritorijas tiesiog padegdami pernykštę žolę. Taip be jokių pastangų ir darbo, tik brūkštelėję degtuką.
Deginant žolę žūsta ne tik augmenija ir gyvūnija, žmonių statiniai, tačiau pasitaiko ir žmonių aukų. Tačiau toli gražu ne visi pasimoko iš skaudžių pamokų. Vis dar atsiranda sausos žolės degintojų, kurie nesibaimina gresiančių baudų.
Pažeidėjams gresia administracinė atsakomybė. Nuo balandžio 1 d. įsigaliojus naujam administracinių nusižengimų kodeksui už Aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimą deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas užtraukia baudą asmenims iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – iki trijų šimtų penkiasdešimties eurų.
Tam, kad nuo gaisrų būtų apsaugotas brangiausias Lietuvos turtas – gamta, nepakanka vien prevencijos darbuotojų pastangų. Pati visuomenė turi būti suinteresuota sučiupti už rankos tuos piktavalius, kurie dėl paprasčiausio apsileidimo ar tingėjimo pasirenka lengviausią būdą atsikratyti pernykštės žolės – ją padega.
Prašoma gyventojų, matančių degančią žolę nepavojingoje vietoje, nebūti abejingiems ir pabandyti užgesinti be ugniagesių gelbėtojų, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. O jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
