aA
Ar galėtų paukštis pergudrauti darželinuką? Neskubėkite sakyti „ne“: mokslininkų teigimu, vienas itin gudrus sparnuotis sugebėjo išspręsti galvosūkį, kurio nepavyko įveikti penkiamečiams vaikams. Šis paukštis – tai Naujosios Kaledonijos varna (lot. Corvus moneduloides) vardu Kitty. Ji sugalvojo, jog primetus akmenukų į vieną vandeniu pripildytą cilindrą, vandens lygis pakyla ir kitame, iš pirmo žvilgsnio, nesusisiekiančiame cilindre. Vandens lygiui pakilus ji galėjo pagriebti jo paviršiuje plaukiojantį gardų mėsos kąsnelį, rašo nationalgeographic.com.
Varna iš vandens griebia batoną/ J. Morkūno nuotr.
Varna iš vandens griebia batoną/ J. Morkūno nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Priežasties ir pasekmės ryšį suvokia ne tik žmonės

Tam, kad išspręstų galvosūkį, Kitty turėjo iššifruoti komplikuotą priežasties-pasekmės ryšį, panašų į tą, kuris nusako, jog ant lubų kabanti lempa užsidegs, paspaudus ant sienos esantį jungiklį. Anksčiau buvo manoma, jog tokiais protiniais sugebėjimais pasižymėjo tik žmonės, tačiau dabar žinoma, jog priežasties ir pasekmės principus supranta ir daugiau gyvūnų, nuo šimpanzių iki žiurkių.
Varnos be abejonės yra paukščių pasaulio Einšteinai, garsėjantys savo gebėjimu pasinaudoti įrankiais ir spręsti sudėtingus galvosūkius. GRYNAS.lt neseniai rašė apie kitą itin sumanią varną vardu 007 (taip pavadintą dėl savo gudrumo): šis gyvūnas gana nesunkiai įkando problemą, kurią norint išspręsti reikėjo atlikti net 8 skirtingus žingsnius.

Kitame filmuotame vaizdelyje užfiksuota, kaip vienas gudrus varnas Kroatijoje prašo iš žmonių vandens – šį kartą būtent vaizdo įrašo herojai žmonės šiek tiek užtruko, kol susivokė, jog varnas baksnoja į vandens buteliuką, nes yra ištroškęs.

Atkurta pasakėčia

Ypatingus varnų protinius sugebėjimus pastebėjo dar senovės graikai. Vienoje iš garsiųjų Ezopo pasakėčių ištroškęs varnas, norėdamas pasiekti ąsočio dugne esantį vandenį, pripildo ąsotį akmenukais – vandens lygis pakyla ir paukštis gali atsigaivinti. 

Pasirodo, tiesos šioje istorijoje yra nemažai. Prieš keletą mėnesių išspausdintame tyrime buvo aprašytos Naujosios Kaledonijos varnos, kurios negalėdamos pasiekti cilindre plaukiojančių mėsos gabaliukų, pasinaudojo tuo pačiu triuku – primetė į indą akmenukų.

Varnos kapstosi po šiukšles. Gabrieliaus Khiterer nuotr.
Varnos kapstosi po šiukšles. Gabrieliaus Khiterer nuotr.
© GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

Naujas tyrimas, praėjusią savaitę pasirodęs moksliniame žurnale „PLOS ONE“, toliau pratęsia šiuos tyrinėjimus. Šiuo atveju paukščiai turėjo išspręsti dar sudėtingesnį galvosūkį – norint pakelti vandens lygį viename inde akmenukus reikia dėti į kitą indą. To, jog cilindrai iš tiesų buvo sujungti vienas su kitu, paukščiai nematė. Iš šešių Naujosios Kaledonijos varnų išbandžiusių testą tik vienintelė Kitty sugebėjo jį išspręsti. Įdomu tai, jog ji buvo ne daugiau nei 8 mėnesių amžiaus, kai tai atliko pirmą kartą. 

Skirtingi gebėjimai – normalu 

Panašų testą buvo paprašyti atlikti ir 64 vaikai, kurių amžius siekė nuo 4 iki 10 metų. Vyresnieji galvosūkį išsprendė be jokių problemų, tačiau dauguma keturmečių ir penkiamečių net ir po keleto bandymų sprendimo nerado. Tiesa, vaikams skirtas galvosūkis buvo šiek tiek kitoks nei tas, kurį sprendė Kitty (tyrimą atliko kiti autoriai).

Varnos kapstosi po šiukšles. Gabrieliaus Khiterer nuotr.
Varnos kapstosi po šiukšles. Gabrieliaus Khiterer nuotr.
© GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

Norint išsiaiškinti, kaip tą patį galvosūkį sprendžia varna Kitty ir vaikai, reikėtų atlikti daugiau tyrimų, sakė Naujosios Kaledonijos varnas tirianti biologė Corina Logan iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje. Tačiau akivaizdu, jog Kitty protiniai sugebėjimai bet kokiu atveju yra įspūdingi ir panašūs į daug už ją vyresnių žmonių vaikų.

Mūsų varnos tikrai galėtų sudėlioti kokią dėlionę. Taip pat jos pasiėmusios ten kokį pagaliuką, negalima sakyti, kad naudoja kaip įrankį, bet, pavyzdžiui, gali bandyti ką nors iš vandens išsitraukti, pavyzdžiui, batono gabaliukus, kur antis lesina.
J. Morkūnas

Varnų specialistas iš Vašingtono universiteto Sietle, JAV Johnas Marzluffas, kuris neprisidėjo prie Kitty tyrimo, sakė, jog tai, kad kai kurie varnų individai sprendžia sudėtingas problemas geriau nei kiti, irgi primena žmones, kurių gebėjimai taip pat skiriasi. „Nenuostabu, jog kai kurie paukščiai yra žvaigždės, o kiti užduotis įsisavina lėčiau – to paties galime tikėtis ir iš vaikų. Tai yra svarbu, nes parodo, jog gebėjimų – sutelkti dėmesį, mokytis – bei talentų įvairovė egzistuoja tarp varnų lygiai kaip ir tarp žmonių“, - sakė mokslininkas. 

Žino, ką reiškia šautuvas

Lietuvoje gyvena devynios varninių (lot. Corvidae) rūšys – kuosa, kovas, varna, šarka, kranklys, Sibirinis kėkštas, kėkštas, riešutinė ir juodoji varna  Iš jų sumanumu itin pasižymi ir greičiausiai Naujosios Kaledonijos varnoms mažai nusileidžia pilkoji varna (lot. Corvus cornix), kranklys (lot. C. corax) bei šarka (lot. Pica pica). GRYNAS.lt apie varninius paukščius ir jų sumanumą ne kartą yra rašęs gamtininkas Selemonas Paltanavičius

„Dar įdomiau stebėti, kaip jie (krankliai – red. past.) atpažįsta žmones. Pievoje besikrapštantys, iš urvelių pelėnus norintys išvyti du krankliai nenutraukdami savo darbo gana atsainiai stebi takeliu einančią senyvo amžiaus kaimynę. Jai krankliai tikrai nerūpi, ji kažką pati sau pasakoja, taigi – užimta. Tačiau štai takeliu atžingsniuoja vaikai, ir krankliai tyliai nuskrenda sau: kas juos žino, ką sugalvos?

Varna tyrinėja alaus skardinę/ J. Morkūno nuotr.
Varna tyrinėja alaus skardinę/ J. Morkūno nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dar įtariau jie sutinka medžiotojus – šie pastebimi už kilometro ir sekami iš tokio atstumo. Tačiau žinokime – krankliai ne tik vengia medžiotojų. Jie supranta, kad šautuvais nešini vyrai eina ne šiaip sau, kad jų grobiu taps kažkuris girios žvėris, vadinasi – kažkas liks ir krankliams. Gana dažnai žiemą sumedžiotas ir bent trumpam paliktas šernas beregint „apdorojamas“ kranklių“, - taip apie kranklių ypatingą sugebėjimą atskirti žmones ir į juos atitinkamai reaguoti rašė gamtininkas .

Pasak ornitologo Juliaus Morkūno, varnos, ypač gyvenančios mieste, yra prisitaikiusios būti išmoningesnės, taip jos išnaudoja visas pasitaikančias galimybes gauti maisto. 

„Jos sugeba palaukti, kol kas išmes maisto atliekas į šiukšliadėžę. Tačiau tuomet irgi nepuola į jas stačia galvą, bet, pavyzdžiui, pasiima jas su visu maišeliu – traukia su snapu, tuomet kita koja prispaudžia ir vėl traukia, lyg žmogus virvę trauktų. Atidaryti pakuotes irgi sugeba: jeigu kas palikta valgomo kokioj dėžutėj ar maišelyje, jos ras būdą, kaip tai pasiimti“, - kalbėjo pašnekovas. 


Galvosūkį išspręstų

„Jeigu duodat varnai sausą batoną, padžiūvusią duoną ar panašiai, sausą daiktą valgyti jai nėra taip malonu. Tuomet ji nueis prie artimiausios balos, įmes, pasižiūrės, patikrins su snapu, ar tas maistas jau išmirko, jei ne, dar mirkys ir tik tuomet sules. Riešutų, gilių nevalgys su kiautais, palauks kol kas sutraiškys. Kartais tuo tikslu riešutus net meta nuo aukštai ant asfalto, kad suskiltų. Patikrina ir žvejų tinklus, ar nėra kokių atliekų“, - apie tai, jog varnų išradingumui, rodos, ribų nėra, pasakojo ornitologas.

Nenuostabu, jog kai kurie paukščiai yra žvaigždės, o kiti užduotis įsisavina lėčiau – to paties galime tikėtis ir iš vaikų. Tai yra svarbu, nes parodo, jog gebėjimų – sutelkti dėmesį, mokytis – bei talentų įvairovė egzistuoja tarp varnų lygiai kaip ir tarp žmonių.
J. Marzluffas

Jo teigimu, pilkosios varnos yra labai lanksčios, prisitaikančios prie kintančios aplinkos. „Nėra jos gal gudresnės nei tos Naujosios Kaledonijos varnos, bet pastarosios ne veltui yra vadinamoji modelinė rūšis – ji yra tyrėjams įdomi, su jomis lengva dirbti, jas laikyti nelaisvėje ir panašiai. Bet mūsų varnos tikrai galėtų sudėlioti kokią dėlionę. Taip pat jos pasiėmusios ten kokį pagaliuką, negalima sakyti, kad naudoja kaip įrankį, bet, pavyzdžiui, gali bandyti ką nors iš vandens išsitraukti, pavyzdžiui, batono gabaliukus, kur antis lesina“, - GRYNAS.lt pasakojo J. Morkūnas. 

Pasak ornitologo, kiti paminėtini savo sumanumu išskiriantys Lietuvos paukščiai – tai kranklys ir šarka, kurie kaip ir varnos gyvena arti žmonių. Krankliai laikomi nelaisvėje netgi pradeda mėgdžioti žmonių balsus, išmoksta pasakyti keletą žodžių. Šarkos veikdamos šeimomis dažnai apvalgo lauke laikomus šunis – kelios nukreipia gyvūnų dėmesį, o kitos tuo metu pagriebia palikto ėdalo kąsnelius.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Į Nemuno deltos upes paleisti keli milijonai vėgėlių jauniklių (6)

Į Nemuno deltos upes paleisti keli milijonai vėgėlių jauniklių, pranešė Nemuno deltos...

Klaipėdietė suskaičiavo, kiek erkių namo parnešė jos augintinės: pavasarį vyksta kažkas baisaus (16)

Apsilankiusiems miške ar gyvenantiems netoli miško, saugoti save ir augintinius nuo erkių –...

Miško gyvenimas iš arti: štai taip atrodo boružės iš šimtakojo namai (6)

Miško ir pievų gaisras - didžiulė grėsmė ir gamtai, ir žmogui. Labiausiai nuo to nukenčia...

Nuo sunkios ligos šunį išgelbėjusi Edita perspėja šeimininkus: atėjo pavojingas metas (4)

Nors veterinarijos gydytojai augintinių susirgimus erkių platinamomis ligomis fiksuoja beveik...

Prasidėjo laukinių paukščių tuoktuvės (5)

Įsigaliojo draudimas kirsti ir genėti saugotinus medžius intensyviausiu laukinių paukščių...

Top naujienos

Koronavirusu susirgęs Seimo nario padėjėjas: jokių simptomų nejaučiau, testą dariausi tik dėl galimų kontaktų darbe (35)

Seimo Socialdemokratų darbo partijos frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius antradienį Delfi...

Kol valdžios žmonės galvojo, koronavirusu užsikrėtęs Mantas greitųjų testų gavo iš draugo (75)

Tik po savo istorijos paviešinimo medikų dėmesio sulaukęs renginių vedėjas Mantas Kazlauskas...

Itin slapta lietuvių grupė feisbuke sudomino JAV pareigūnus: po Vilniuje atliktų kratų – neįtikėtini liudijimai (140)

Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą atskriejęs pranešimas apie socialinio tinklo „...

Koronavirusas nustatytas dar 4 asmenims – iš viso susirgo 537 žmonės (108)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad antradienį, atlikus tyrimus, Lietuvoje...

Kelionės po pandemijos bus kitokios: už tą pačią kainą bus galima gauti daugiau (17)

Kaip atrodys mūsų kelionės, pasibaigus pandemijai? Bendrovės „Travel planet“ vadovė...

Kalbos apie priedus koronaviruso židiniuose dirbantiems medikams liko kalbomis – algos nedidės Veryga naują projektą žada rytoj (94)

Antradienį Seime įstrigo siūlymas ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbantiems...

Pranckietis: kovoje su koronavirusu esame vidutiniokai (61)

Statistiniai koronaviruso pandemijos rodikliai mūsų šalyje rodo, kad mums kol kas sąlyginai sekasi...

Paramą iš valstybės gali gauti ne tik verslininkai: ką reikia žinoti ir kur kreiptis (105)

Didžiuliai pinigai metami gelbėti verslą, atidedamos įmokos turintiems paskolas, tačiau kas...

Griežto karantino Čečėnijoje metu – bauginantys vaizdai socialiniuose tinkluose (16)

Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, jog bet kuris asmuo, pažeidęs...

Psichoterapeutė Aušra Kurienė įvardijo esminę klaidą, kurią krizės akivaizdoje daro daugelis: šiandien tai tikrai nepadės

Pratęsus karantiną iki Velykų, daugeliui šalies gyventojų tapo aišku, kad kito kelio tiesiog...

|Maža didelių žinių kaina