aA
Ar galėtų paukštis pergudrauti darželinuką? Neskubėkite sakyti „ne“: mokslininkų teigimu, vienas itin gudrus sparnuotis sugebėjo išspręsti galvosūkį, kurio nepavyko įveikti penkiamečiams vaikams. Šis paukštis – tai Naujosios Kaledonijos varna (lot. Corvus moneduloides) vardu Kitty. Ji sugalvojo, jog primetus akmenukų į vieną vandeniu pripildytą cilindrą, vandens lygis pakyla ir kitame, iš pirmo žvilgsnio, nesusisiekiančiame cilindre. Vandens lygiui pakilus ji galėjo pagriebti jo paviršiuje plaukiojantį gardų mėsos kąsnelį, rašo nationalgeographic.com.
Varna iš vandens griebia batoną/ J. Morkūno nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Priežasties ir pasekmės ryšį suvokia ne tik žmonės

Tam, kad išspręstų galvosūkį, Kitty turėjo iššifruoti komplikuotą priežasties-pasekmės ryšį, panašų į tą, kuris nusako, jog ant lubų kabanti lempa užsidegs, paspaudus ant sienos esantį jungiklį. Anksčiau buvo manoma, jog tokiais protiniais sugebėjimais pasižymėjo tik žmonės, tačiau dabar žinoma, jog priežasties ir pasekmės principus supranta ir daugiau gyvūnų, nuo šimpanzių iki žiurkių.
Varnos be abejonės yra paukščių pasaulio Einšteinai, garsėjantys savo gebėjimu pasinaudoti įrankiais ir spręsti sudėtingus galvosūkius. GRYNAS.lt neseniai rašė apie kitą itin sumanią varną vardu 007 (taip pavadintą dėl savo gudrumo): šis gyvūnas gana nesunkiai įkando problemą, kurią norint išspręsti reikėjo atlikti net 8 skirtingus žingsnius.

Kitame filmuotame vaizdelyje užfiksuota, kaip vienas gudrus varnas Kroatijoje prašo iš žmonių vandens – šį kartą būtent vaizdo įrašo herojai žmonės šiek tiek užtruko, kol susivokė, jog varnas baksnoja į vandens buteliuką, nes yra ištroškęs.

Atkurta pasakėčia

Ypatingus varnų protinius sugebėjimus pastebėjo dar senovės graikai. Vienoje iš garsiųjų Ezopo pasakėčių ištroškęs varnas, norėdamas pasiekti ąsočio dugne esantį vandenį, pripildo ąsotį akmenukais – vandens lygis pakyla ir paukštis gali atsigaivinti. 

Pasirodo, tiesos šioje istorijoje yra nemažai. Prieš keletą mėnesių išspausdintame tyrime buvo aprašytos Naujosios Kaledonijos varnos, kurios negalėdamos pasiekti cilindre plaukiojančių mėsos gabaliukų, pasinaudojo tuo pačiu triuku – primetė į indą akmenukų.

Varnos kapstosi po šiukšles. Gabrieliaus Khiterer nuotr.
Varnos kapstosi po šiukšles. Gabrieliaus Khiterer nuotr.
© GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

Naujas tyrimas, praėjusią savaitę pasirodęs moksliniame žurnale „PLOS ONE“, toliau pratęsia šiuos tyrinėjimus. Šiuo atveju paukščiai turėjo išspręsti dar sudėtingesnį galvosūkį – norint pakelti vandens lygį viename inde akmenukus reikia dėti į kitą indą. To, jog cilindrai iš tiesų buvo sujungti vienas su kitu, paukščiai nematė. Iš šešių Naujosios Kaledonijos varnų išbandžiusių testą tik vienintelė Kitty sugebėjo jį išspręsti. Įdomu tai, jog ji buvo ne daugiau nei 8 mėnesių amžiaus, kai tai atliko pirmą kartą. 

Skirtingi gebėjimai – normalu 

Panašų testą buvo paprašyti atlikti ir 64 vaikai, kurių amžius siekė nuo 4 iki 10 metų. Vyresnieji galvosūkį išsprendė be jokių problemų, tačiau dauguma keturmečių ir penkiamečių net ir po keleto bandymų sprendimo nerado. Tiesa, vaikams skirtas galvosūkis buvo šiek tiek kitoks nei tas, kurį sprendė Kitty (tyrimą atliko kiti autoriai).

Varnos kapstosi po šiukšles. Gabrieliaus Khiterer nuotr.
Varnos kapstosi po šiukšles. Gabrieliaus Khiterer nuotr.
© GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

Norint išsiaiškinti, kaip tą patį galvosūkį sprendžia varna Kitty ir vaikai, reikėtų atlikti daugiau tyrimų, sakė Naujosios Kaledonijos varnas tirianti biologė Corina Logan iš Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje. Tačiau akivaizdu, jog Kitty protiniai sugebėjimai bet kokiu atveju yra įspūdingi ir panašūs į daug už ją vyresnių žmonių vaikų.

Mūsų varnos tikrai galėtų sudėlioti kokią dėlionę. Taip pat jos pasiėmusios ten kokį pagaliuką, negalima sakyti, kad naudoja kaip įrankį, bet, pavyzdžiui, gali bandyti ką nors iš vandens išsitraukti, pavyzdžiui, batono gabaliukus, kur antis lesina.
J. Morkūnas

Varnų specialistas iš Vašingtono universiteto Sietle, JAV Johnas Marzluffas, kuris neprisidėjo prie Kitty tyrimo, sakė, jog tai, kad kai kurie varnų individai sprendžia sudėtingas problemas geriau nei kiti, irgi primena žmones, kurių gebėjimai taip pat skiriasi. „Nenuostabu, jog kai kurie paukščiai yra žvaigždės, o kiti užduotis įsisavina lėčiau – to paties galime tikėtis ir iš vaikų. Tai yra svarbu, nes parodo, jog gebėjimų – sutelkti dėmesį, mokytis – bei talentų įvairovė egzistuoja tarp varnų lygiai kaip ir tarp žmonių“, - sakė mokslininkas. 

Žino, ką reiškia šautuvas

Lietuvoje gyvena devynios varninių (lot. Corvidae) rūšys – kuosa, kovas, varna, šarka, kranklys, Sibirinis kėkštas, kėkštas, riešutinė ir juodoji varna  Iš jų sumanumu itin pasižymi ir greičiausiai Naujosios Kaledonijos varnoms mažai nusileidžia pilkoji varna (lot. Corvus cornix), kranklys (lot. C. corax) bei šarka (lot. Pica pica). GRYNAS.lt apie varninius paukščius ir jų sumanumą ne kartą yra rašęs gamtininkas Selemonas Paltanavičius

„Dar įdomiau stebėti, kaip jie (krankliai – red. past.) atpažįsta žmones. Pievoje besikrapštantys, iš urvelių pelėnus norintys išvyti du krankliai nenutraukdami savo darbo gana atsainiai stebi takeliu einančią senyvo amžiaus kaimynę. Jai krankliai tikrai nerūpi, ji kažką pati sau pasakoja, taigi – užimta. Tačiau štai takeliu atžingsniuoja vaikai, ir krankliai tyliai nuskrenda sau: kas juos žino, ką sugalvos?

Varna tyrinėja alaus skardinę/ J. Morkūno nuotr.
Varna tyrinėja alaus skardinę/ J. Morkūno nuotr.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Dar įtariau jie sutinka medžiotojus – šie pastebimi už kilometro ir sekami iš tokio atstumo. Tačiau žinokime – krankliai ne tik vengia medžiotojų. Jie supranta, kad šautuvais nešini vyrai eina ne šiaip sau, kad jų grobiu taps kažkuris girios žvėris, vadinasi – kažkas liks ir krankliams. Gana dažnai žiemą sumedžiotas ir bent trumpam paliktas šernas beregint „apdorojamas“ kranklių“, - taip apie kranklių ypatingą sugebėjimą atskirti žmones ir į juos atitinkamai reaguoti rašė gamtininkas .

Pasak ornitologo Juliaus Morkūno, varnos, ypač gyvenančios mieste, yra prisitaikiusios būti išmoningesnės, taip jos išnaudoja visas pasitaikančias galimybes gauti maisto. 

„Jos sugeba palaukti, kol kas išmes maisto atliekas į šiukšliadėžę. Tačiau tuomet irgi nepuola į jas stačia galvą, bet, pavyzdžiui, pasiima jas su visu maišeliu – traukia su snapu, tuomet kita koja prispaudžia ir vėl traukia, lyg žmogus virvę trauktų. Atidaryti pakuotes irgi sugeba: jeigu kas palikta valgomo kokioj dėžutėj ar maišelyje, jos ras būdą, kaip tai pasiimti“, - kalbėjo pašnekovas. 


Galvosūkį išspręstų

„Jeigu duodat varnai sausą batoną, padžiūvusią duoną ar panašiai, sausą daiktą valgyti jai nėra taip malonu. Tuomet ji nueis prie artimiausios balos, įmes, pasižiūrės, patikrins su snapu, ar tas maistas jau išmirko, jei ne, dar mirkys ir tik tuomet sules. Riešutų, gilių nevalgys su kiautais, palauks kol kas sutraiškys. Kartais tuo tikslu riešutus net meta nuo aukštai ant asfalto, kad suskiltų. Patikrina ir žvejų tinklus, ar nėra kokių atliekų“, - apie tai, jog varnų išradingumui, rodos, ribų nėra, pasakojo ornitologas.

Nenuostabu, jog kai kurie paukščiai yra žvaigždės, o kiti užduotis įsisavina lėčiau – to paties galime tikėtis ir iš vaikų. Tai yra svarbu, nes parodo, jog gebėjimų – sutelkti dėmesį, mokytis – bei talentų įvairovė egzistuoja tarp varnų lygiai kaip ir tarp žmonių.
J. Marzluffas

Jo teigimu, pilkosios varnos yra labai lanksčios, prisitaikančios prie kintančios aplinkos. „Nėra jos gal gudresnės nei tos Naujosios Kaledonijos varnos, bet pastarosios ne veltui yra vadinamoji modelinė rūšis – ji yra tyrėjams įdomi, su jomis lengva dirbti, jas laikyti nelaisvėje ir panašiai. Bet mūsų varnos tikrai galėtų sudėlioti kokią dėlionę. Taip pat jos pasiėmusios ten kokį pagaliuką, negalima sakyti, kad naudoja kaip įrankį, bet, pavyzdžiui, gali bandyti ką nors iš vandens išsitraukti, pavyzdžiui, batono gabaliukus, kur antis lesina“, - GRYNAS.lt pasakojo J. Morkūnas. 

Pasak ornitologo, kiti paminėtini savo sumanumu išskiriantys Lietuvos paukščiai – tai kranklys ir šarka, kurie kaip ir varnos gyvena arti žmonių. Krankliai laikomi nelaisvėje netgi pradeda mėgdžioti žmonių balsus, išmoksta pasakyti keletą žodžių. Šarkos veikdamos šeimomis dažnai apvalgo lauke laikomus šunis – kelios nukreipia gyvūnų dėmesį, o kitos tuo metu pagriebia palikto ėdalo kąsnelius.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Dažnas miško lankytojas daro didelę klaidą: ne visiems miško gyventojams reikia žmogaus pagalbos (2)

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija praneša, kad miško lankytojai į gyvūnų prieglaudas ir...

Rusijoje iš „banginių kalėjimo“ paleistos dar trys orkos (4)

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose veikianti prieštaringai vertinama įmonė antradienį paleido į...

Seimas: anglies dioksido laidojimas keltų grėsmę vandens ištekliams (10)

Iniciatyvos Lietuvos gelmėse laidoti pagrindines klimato kaitą sukeliančias dujas – anglies...

Lietuvių išmonei nėra ribų: interneto svetainėje bandyta parduoti 2 namines pelėdas (21)

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) pareigūnai gavo pranešimą, jog...

Mokslininkai braižo Lietuvos miškų paveikslą: keičiasi ne tik miškų plotai, bet ir medžių rūšys (29)

Klimato kaita akivaizdžiai veikia Lietuvos gamtą ir joje vykstančius procesus. Stichinė sausra,...

Top naujienos

Rasa Kazėnienė pratrūko: prokuratūrą reikia aptverti tvora ir visi žinos, už ką prokurorai ten sėdi

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotoja Rasa Kazėnienė stebisi prokuratūros priimtu...

Perspėja dėl išpopuliarėjusios sendinimo programėlės: kūrė buvęs liūdnai pagarsėjusios rusiškos įmonės darbuotojas (26)

2017-aisiais sukurta programėlė „FaceApp“ šiomis dienomis pritraukė daugybę vartotojų....

Naujos Skvernelio vyriausybės mįslės: trys ministrai keisis tikrai, dėl vieno – klausimas (75)

Formuojant naują Ministrų Kabinetą greičiausiai keisis trys ministrai – susisiekimo, vidaus...

Chaoso apimta valstybė pateko į Kremliaus taikiklį: išaiškino klastingą sąmokslą (196)

Libijos saugumo pajėgos suėmė du vyrus, kaltinamus dirbus Rusijos trolių fermai, siekiant paveikti...

Buvusią porą pasivijo senos problemos: Uspaskichas ir Blažytė turės sumokėti 158 tūkst. eurų mokesčių (30)

Darbo partijos įkūrėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas ir jo buvusi sutuoktinė,...

Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl svetainių, kuriose sukčiai apsimeta DELFI (6)

Dėl interneto sklindančios melagingos informacijos, skelbiamos sukčių sukurtose svetainėse,...

Ką blogai daro vairuotojai, po avarijos pildydami eismo įvykio deklaracijas

Eismo įvykis , be jokios abejonės, sukelia daug streso. Negana to, kad transporto priemonė...

Papietavo Pranciškonų rūmų rūsyje: už Kijevo kotletą ir sriubą sumokėjo 5 eurus (50)

Vasara mus palepina karštais orais, kuo tikrai reikia džiaugtis ir tą gerą orą išnaudoti. Vis...

Kuo Lietuvai palanki naujoji EK vadovė, o kas kelia nerimą: tai nebus „bičiulis“ Junckeris (43)

Naujoji Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen gerai pažįsta Lietuvą, o ir lietuvių...

Kaunui reikės palaukti: Eurolyga finalo ketvertą perkėlė į Kelną (15)

Kitais metais Eurolygos čempionai paaiškės ketvirtame pagal dydį Vokietijos mieste Kelne. 2020...