aA
Niūriaspalviai auksavabaliai yra ypatingi vabalai: ne tik dėl savo retumo, išvaizdos, bet ir dėl gyvenimo būdo. Be to, jų apsauga yra vienas didžiausių iššūkių gamtininkams. Šie vabalai itin priklausomi nuo medžių senolių išsaugojimo. Šiuo metu Kauno marių regioninio parko biologas bėginėja nuo vieno medžio prie kito ir pasilypėjęs kopėčiomis vis tikrina keistus kibirėlius, praneša parkas.
Niūriaspalviai auksavabaliai
Niūriaspalviai auksavabaliai
© Ramunės Mikitiejevos ir Mindaugo Kirstuko nuotr.

Kas yra kibirėliuose? Kam jie skirti? Ir ko juose ieškome? Tikrai ne grybų ir ne uogų – kibirėliai, su juose patalpintais feromonais, skirti privilioti retuosius niūriaspalvius. Kaip kitaip mums sužinoti, ar paslaptingieji medžių senolių gyventojai sėkmingai egzistuoja?

Reliktiniams vabalams „medžioti“ naudojamos vadinamosios feromoninės gaudyklės. Gaudyklės sandara itin paprasta: tai tiesiog užsukamas indas su viršuje pritvirtintu piltuvėliu, pervertas virve. Piltuvėlio viduje pritvirtinama skiautė su feromonais.

Kai vabalas užuodžia „kvepalus“, įsiropščia į piltuvėlį ir nuslysta į indą. Indo dugne pridedama sausesnių ąžuolo lapų, kad nusileidimas „tramplinu“ į dugną būtų minkštas. Gaudyklės iškabinamos potencialiose vietose ant tinkamų medžių, ten, kur nėra skruzdėlių ir tiesioginės saulės.

Niūriaspalvis auksavabalis. J. Petrošiūtės nuotr.
Niūriaspalvis auksavabalis. J. Petrošiūtės nuotr.
© LGF

„Tikslas nėra suskaičiuoti kuo daugiau vabalų, o apskritai patikrinti, ar jie čia gyvena, ar tinka jiems sąlygos. Gaudyklės kabinamos ir tose vietose, kur anksčiau fiksuoti vabalai, ir tokiose, kuriose jie potencialiai galėtų gyventi. Taip galima aptikti naujų radaviečių.“ – teigia Kauno marių regioninio parko biologas Mindaugas Kirstukas, kuris retųjų vabalų „medžioklei“ skirtingose teritorijose iškabino apie 40 gaudyklių.

Tiesa, vien tik iškabinti nepakanka – gaudykles būtina tikrinti kas vieną ar dvi dienas, o atstumai tarp teritorijų nemenki. Standartines gaudykles reikia tikrinti „rankiniu“ būdu – tam tenka skirti daugiau laiko, resursų. Darbą šiek tiek palengvina automatinės gaudyklės, kurios informaciją apie į gaudyklę patekusį laimikį siunčia tiesiai į sistemą. Tada galima operatyviai sureaguoti ir vykti į objektą, o ir vabalui netenka ilgai laukti „išvadavimo“.

Toks oras, kai mes gyvename apsikabinę kondicionierius ir vėsinamės šlapiais rankšluosčiais, niūriaspalviams auksavabaliams yra itin palankus. Patinai pradeda viliojimo sezoną. Būtent jie ieško ir suranda tinkamas gyventi ir veistis dreves, pažeistas raudonojo puvinio. Paprastai pasirenkamos drevės, kur yra bent 3 litrai trūnėsių.

Gaudyklės
Gaudyklės
© Ramunės Mikitiejevos ir Mindaugo Kirstuko nuotr.

Vasarą (nuo birželio pabaigos iki rugpjūčio vidurio) patinai išskiria feromonus, kuriais vilioja pateles. Atskridusios patelės apvaisinamos ir drevėje padeda 20–80 kiaušinėlių, iš kurių maždaug po 3 savaičių išsirita lervos. Dvejus metus lervos maitinasi raudonojo puvinio pažeista mediena, auga ir žiemoja drevėje, trečiaisiais savo vystymosi metais, rudenį, iš savo išmatų ir trūnėsių suformuoja ovalinį kokoną, kuriame žiemoja. Pavasarį įvyksta metamorfozė, lervos virsta lėliukėmis, iš kurių tais pačiais metais išsirita suaugę vabalai.

Niūriaspalvio auksavabalio vystymasis trunka 3 metus, tačiau vėsesniais metais gali užtrukti ir 4 metus. Negyvų, nudžiūvusių ar nupjautų/nugriuvusių medžių drevėse vabalai gyvena neilgai. Suaugėliai minta medžių sultimis, labai retai – augalų nektaru. Suaugusių individų gyvenimo trukmė – iki vieno mėnesio.

Gaudyklės
Gaudyklės
© Ramunės Mikitiejevos ir Mindaugo Kirstuko nuotr.

Patelės vidutiniškai gyvena ilgiau. Statistika beveik kaip žmonių pasaulyje, tiesa? Suaugėliai aktyvūs sutemose ir naktį, išskrenda iš drevių tik šiltomis (kai aplinkos temperatūra yra apie +20–25°C) naktimis, liepos–rugpjūčio mėnesiais. Ieškodami vystymuisi tinkamų medžių šie vabalai keliauja tik nedideliais atstumais – apie 200–1000 metrų. Niūriaspalvis auksavabalis saugomas pagal tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus bei įsipareigojimus, įrašytas į daugelio šalių Raudonąsias knygas kaip rūšis, kuriai gresia pavojus išnykti.

Vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai ir plečiant Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, niūriaspalvio auksavabalio apsaugai Lietuvoje įsteigta apie 20 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST). Net 7 žinomos Kaune ir aplink jį: Kauno ąžuolynas, Aukštųjų Šančių ąžuolynas, Kauno marios, Lapainios slėnis, Romainių ąžuolynas, Vaiguvos miškas, Strėvininkų miškas. Niūriaspalvio auksavabalio radavietė Kauno ąžuolyne yra viena iš dviejų vietų, įtrauktų į Svarbiausių griežtai saugomų rūšių radaviečių ir augaviečių sąrašą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.0000

Atliko neįprastą eksperimentą su vilko smegenimis: tokių išvadų mokslininkai nesitikėjo

Vilkai yra nepaprastai įdomūs gyvūnai. Mokslininkai sako, kad lygindami jų ir šunų miego...

Ežere žvejojusi šeima sutiko žaltį ir pavaišino jį žuvimi: tai, kaip pasielgė roplys, visus nustebino

Utenos rajone ežere žvejojusi šeima sutiko žaltį ir nusprendė jį pavaišinti ką tik sugauta...

Tarša Oderio upėje gali pakenkti žuvims Baltijos jūroje

Dėl pramoninės taršos Oderio upėje, skiriančioje Lenkiją ir Vokietiją, masiškai gaišta...

Oderyje dėl numanomos cheminės taršos „visur“ matomos nugaišusios žuvys

Per Lenkiją ir Vokietiją tekančios Oderio upės, kurią lenkai vadina Odra, pakrantes nuklojus...

Molėtų ežere išvydo nematytą padarą: po tokio vaizdo į vandenį bristi gali ir nebesinorėti (1)

Vasara – maudynių ežeruose metas, tačiau išvydus, kas juose tūno, apie šią pramogą dažnas...

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Vokietijos politiko darbas Putinui: jis pasirinktas transliuoti Vakarams pritaikytas Kremliaus žinutes

Glaudžiais ryšiais su Rusijos energetikos bendrovėmis ir šios šalies prezidentu Vladimiru...

Profesorius Laurinaitis – apie darbą: kurių profesijų darbuotojai labiau linkę turėti psichinių susirgimų

Sunku patikėti, bet kai kurie skaičiavimai rodo, jog darbe praleidžiame net 50 metų. Sėkmė darbe...

Delfi Plius Lauryna Vireliūnaitė

Rusijos šantažas atsisuko prieš ją pačią? Įvardijo priežastį, kodėl Latvijai vėl tiekiamos dujos (5)

Rusijai netikėtai atnaujinus dujų tiekimą Latvijai , svarstoma, kad taip elgtis rusus gali versti...

Iš kapinių parvažiavo su dvoku (1)

Sovietinis paveldas Panevėžio kapinėse – iš tolo dvokiantys tualetai su skylėmis grindyse...

Karas Ukrainoje. Zelenskis kreipėsi į rusus visame pasaulyje žuvo vienas geriausių Ukrainos karo lakūnų

Kasdienio video pranešimo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į rusus...

Kęstutis Girnius. Landsbergio vaidmens nepripažinimas – istorijos klastojimas (3)

Mėnesio pradžioje bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa paskelbė, kad šeši iš dešimties...

Žodžiais nenusakoma narkotikų gausa „Karklės“ festivalyje: kinologų šuo nespėjo gaudyti įtariamuosius (11)

Policija informavo, kad „ Karklės “ festivalyje vėl buvo aptikta narkotikų . Per tris...

Šuolis parašiutu Radvilei buvo lemtingas – rado savo karjeros kelią ir tikina: netiesa, kad tai skirta kone išrinktiesiems

Keliauti ir pažinti pasaulį nuo mažų dienų buvo vienas įdomiausių Radvilės Tručionytės...

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Rusijos karių artimųjų skundai pribloškia: armijoje šauktinių laukia nesuvokiamas košmaras (14)

Situacija karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos kariuomenėje – apgailėtina. Šauktiniai apgaule...

Atliko neįprastą eksperimentą su vilko smegenimis: tokių išvadų mokslininkai nesitikėjo

Vilkai yra nepaprastai įdomūs gyvūnai. Mokslininkai sako, kad lygindami jų ir šunų miego...