Tai viena iš žvaigždinų rūšių. Nors iš nuotraukos nustatyti nėra lengva, šis grybas, ko gero, bus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas keturskiautis žvaigždinas.
Jauno vaisiakūnio baltoji dalis būna nesuplyšusi, o augant pradeda plyšinėti ir tos skiautės yra vienas iš šių grybų atpažinimo požymių. Dėl to jie ir yra panašūs į žvaigždes. Vieni grybai turi keturias skiautes, kiti – nuo keturių iki šešių, dar kiti - nuo devynių iki dvylikos.
Kai grybas plyšta, jis iškelia visą vaisiakūnį, kad būtų lengviau paskleisti sporas. Grybo viršūnėje yra koks milijonas sporų ir per ten esančią angą jos paplinta, ar kokiam gyvūnui užkliudžius, ar vėjui sujudinus, ar lietaus lašui nukritus. Maistui šis grybas nevartojamas.
Lietuvoje, manoma, yra apie 15 skirtingų žvaigždinų rūšių. Pagal nuotrauką matosi, kad grybo augavietėje yra eglių spygliai, tai nurodo tipišką jo buveinę ir iš tikrųjų šita rūšis yra prieraiši miškams, kuriuose auga eglynai arba mišrūs medynai su eglėmis.
Labai smagu, kad žmogus jį aptiko, tikrai galėtų pranešti aplinkosaugininkams, kad ši rūšis būtų įtraukta į sąrašus ir turėtų bent teorinę galimybę būti išsaugota. Nes jeigu, pavyzdžiui, būtų planuojami kirtimai ir būtų nurodyta, kad toje vietoje auga ta rūšis, galbūt medžiai šalia nebūtų kertami ir grybo augavietė būtų išsaugota.
Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.
