Skaitytojo akimis. Kada gi pagaliau užšals upės?

„Labai keista, kad Neris dar neužšalusi. Gi jau taip šalta. Pamenu vaikystėje visuomet jau tokiu metu čiuožinėdavome ant upės. Gal čia kokie teršalai kalti? Kada gi pagaliau užšals Neris?“ - GRYNAS.lt redakcijos klausia skaitytoja Loreta.

Pasirodo, kad upės užšąla kiek kitaip nei stovinčio vandens telkiniai. „Judantis vanduo neleidžia ledui taip lengvai susidaryti, kad upė užšaltų reikia ižo. Kai ižas, tokia savotiška vandens ir ledo košė, padengia upę apie 90 proc., tuomet jau upė greit užšąla, nes ižo gabalai susikabina tarpusavyje ir nebejuda. Visa tai priklauso nuo šalčio. Kuo temperatūra žemesnė, tuo upės užšąla greičiau. Taip pat daug kas priklauso ir nuo upės srovės stiprumo, kuo stipresnė srovė – tuo vėliau užšąla“, - pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.

Neris nėra laikoma sraunia upe, tad jos užšalimas daugiausiai priklauso nuo šalčio. „Jo dar nepakanka, tačiau artimiausią savaitę Neris jau gali užšalti“, - prognozavo hidrologas.

„Grubiai matuojant iš akies, panašu, kad dabar Neris Vilniuje ižu padengta 70 – 80 proc. Jeigu šaltis ir toliau laikysis apie minus 20 laipsnių, tuomet upė jau greitai užšals“, - mano A. Kajutis.

Šiuo metu Lietuvoje dauguma upių dar neužšalusios. Pavyzdžiui, Nemunas užšalęs tik žemupyje, apie Rusnę, kur vyko potvynis. Nemunas ten teka lyguma, srovė maža, todėl ir užšąla greičiau.

O ar negali kokie teršalai paveikti upės užšalimo? „Čia mitas. Vilniuje visi 100 proc. nuotekų yra sujungtos į kanalizacijos sistemą. Jos keliauja į valymo įrenginius ir yra valomos. Kita vertus, lietaus kanalizacija nėra valoma, todėl su vandeniu nuo kelių nuteka ir barstoma druska, gal ir koks tepalų lašelis, bet užšalimui čia svarbiau tik druska. Sunku pasakyti, kiek ji trukdo užšalti, kažkiek ji veikia, bet vis tiek esminis faktorius išlieka šaltis ir jo trukmė.

Druskos poveikis geriau matosi pavasarį. Kai gatvėse sniegas pradeda tirpti, visa druska subėga į upę ir ledas daug greičiau pasitraukia, bet taip būna tik miesto ribose. Toliau upė dar ilgai gali būti apsitraukusi ledu“, - aiškina Hidrologijos skyriaus vedėjas.

Nebūtinai kasmet upės ir užšąla. „Tiesa, koks Nemunas užšąla kasmet, bet Šventoji ar Neris ne. Jos ir klasifikuojamos, kaip upės su nepastovia ledo danga. Tuo tarpu Nemunas atsiduria tarp upių su pastovia ledo danga“, - sako A. Kajutis.

Geriausia ant ledo nelipti

Paklaustas, ar yra kokia bendra taisyklė, pagal kurią būtų galima nustatyti, kada jau galima lipti ant ledo, hidrologas purto galvą: „Nėra tokio universalaus būdo, kaip nustatyti, kada jau galima lipti. Geriausia visai nelipti (juokiasi, - red. past.).

Lipimas ant ledo kiek svarbesnis žvejams, bet jie niekada neklauso mūsų patarimų. Sakom, kad reikia mažiausiai 8 cm ledo storio ant ežero, o jie vistiek savaip elgsis. Šiaip vertėtų pasakyti, kad ledas ant upių dažnai būna tvirtesnis nei ant ežero, bet jis ir daug greičiau pavasarį atšyla“, - aiškina A. Kajutis.

Mokslininkas apsidžiaugė užgirdęs žinią, kad visiems žvejams ant ledo tapo privalomi specialūs smaigai: „Užsienyje jau seniai tai padaryta ir pavyzdžiui Norvegijoje jie privalomi turėti visada, kai tik esi ant ledo. Ir jie turi kabėti ant kaklo, ne kažkur padėti, kitaip lauks didelės baudos. Manau ir Lietuvos žvejams tikrai nepakenks juos turėti. Vieną kitą gyvybę jie tikrai išgelbės“.

DELFI skaitytojų žiemos fotogalerija: