Ofiūros panašios į jūrų žvaigždes, tik jų spinduliai plonesni ir intensyviau juda. Šių gyvių kūno pagrindą sudaro diskas (iki 14 cm skersmens), nuo kurio į šonus driekiasi daug kartų besišakojantys judrūs čiuptuvai. Jais oranžinės, raudonos ar baltos spalvos gyvūnai prisikabina prie koralų ir kitų povandeninių objektų.

Padaras gyvena Ramiajame vandenyne iki 2 kilometrų gylyje, tačiau didžiąją laiko dalį praleidžia 15-152 metrų žemiau jūros lygio. Iš panašaus gylio Singapūro jūreiviai ir ištraukė nematytą gyvį.

Gorgonocephalus maitinasi įvairiais smulkiais bestuburiais. Šių gyvių lervos vystosi polipų viduje kaip parazitai – minta jų audinių minkštosiomis dalimis. Paaugusios lervos persikelia ant savo rūšies suaugusių gyvūnų, kartais jiems net padarydamos žalos – nugremždamos jų viršutinį audinį.

Nors Gorgonocephalus yra giminingos jūrų žvaigždėms, tačiau jos yra lankstesnės ir gaudo grobį iš galūnių suformuotu tinkliniu „krepšeliu“. Apie jų maitinimosi įpročius žinoma nedaug, tačiau nustatyta, kad gyvūno galūnes dengiantys spygliai, kabliukai ir gleivės veikia kaip skydas, neleidžiantis aukoms pabėgti iš mirtinų ofiūros gniaužtų.

„Šie gyvūnai savo auką įvynioja net į keletą sluoksnių. Tuomet pritraukia izoliuotą grobį prie centrinio disko ir jį suvalgo, – aiškina Oregono universiteto biologijos ekspertai. – Kaip maistas yra įsisavinamas į diską ir suvirškinamas – dar nėra aišku“.
Gorgonocephalus - dygiaodė ofiūra

Kaip Gorgonocephalus atrodo ištrauktas į sausumą galite pasižiūrėti žemiau pateiktame vaizdo įraše: