Ministerija nurodo, kad pakeitimuose numatyta griežtinti atsakomybę už nelegalų atliekų vežimą, išmetimą į aplinką – atsirastų galimybė iš juridinių asmenų konfiskuoti pažeidimo metu naudotas transporto ir kitas priemones, turtą.
Taip pat skirti baudas nesilaikantiems transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto reikalavimų, už kuriuos iki šiol atsakomybė nebuvo numatyta, juridiniams ir fiziniams asmenims nustatyti atsakomybę už fluorintų dujų neteisėtą įvežimą, naudojimą ar netinkamą užpildytos fluorintomis dujomis įrangos eksploatavimą.
Didėtų ir baudos už veiklos vykdymą neturint taršos leidimų, miško atkūrimo, mėšlo tvarkymo reikalavimų nesilaikymą, neįteisintų gręžinių naudojimą, baudas būtų galima taikyti su nusižengimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimu, pažymima pranešime.
Baudas už saugomų rūšių laukinių gyvūnų žalojimą, naikinimą, jų paėmimą iš natūralios aplinkos ar kitokį neteisėtą šių gyvūnų ar gaminių iš jų įgijimą, taip pat prekybą laukiniais gyvūnais ar jų dalimis, kurios nekeistos jau daugiau kaip 11 metų, siūloma didinti nuo 1,5 iki 10 kartų priklausomai nuo pažeidimo masto ir daromos žalos aplinkai bei valstybei.
Ministerija pažymi, kad atsižvelgus į nemažėjantį pažeidimų, susijusių su neteisėtu ar netinkamu laukinių gyvūnų įsigijimu ar laikymų skaičių, siūloma už šias veikas griežtinti atsakomybę. Todėl siūloma apatinę jos ribą didinti iki 2,6 karto, o viršutinę – iki 6,6 karto (nuo 80 iki 2 tūkst. eurų).
Taip pat būtų nustatytos adekvataus dydžio baudos ir už paukščių, gyvūnų naikinimą vykdant ūkinę veiklą, pavyzdžiui, kai renovuojant pastatus sunaikinami paukščių lizdai, užmūrijami paukščių jaunikliai ar sužalojami paukščiai.
Ministerija planuojama nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims, kurie yra laukinių gyvūnų savininkai, kad pareigūnai, nustatę su jų laikymu ir naudojimu susijusius pažeidimus ne tik galėtų juos nubausti už neteisėtus veiksmus, bet ir konfiskuoti netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus to padaryti nėra galimybių.
Ketinama didinti baudas ir už invazinių rūšių naudojimą, platinimą ir priemonių kovai su jais netaikymą ar netinkamą taikymą, rašoma pranešime.
Nelegalaus atliekų vežimo prevencijai siūloma įtvirtinti transporto priemonės konfiskavimą ir iš juridinių asmenų, kai atitinkamas kiekis atliekų buvo surinktas, vežtas, laikytas, įvežtas ar importuotas į Lietuvos teritoriją, išvežtas ar eksportuotas iš jos arba vežtas tranzitu neturint tam teisės.
Taip pat norint užkardyti aplinkos taršos atliekomis atvejus numatomas pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimas, kai atliekos išmestos į aplinką ar jūrą.
Ministerija įstatymų projektais siūlo nustatyti ir baudas už nelegalių požeminio vandens gręžinių, kuriems įteisinti skirtas terminas baigiasi 2025 m. balandžio 30 d., naudojimą.
Ministerija numato padidinti baudas už pažeidimus, padarytus panaudojant tinklinius ar kitus draudžiamus žvejybos įrankius.
Didesnės baudos numatomos ir už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio fiziniams asmenims.
Kartu numatoma atsakomybė ūkio subjektams už teikiamus aplinkos monitoringo duomenis, jei šie duomenys ir tyrimai atlikti neturinčiose leidimo arba neakredituotose bei neatitinkančiose nustatytų standartų laboratorijose, pažymi ministerija.
Atsakomybę už mėšlo, srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą ketinama nustatyti ir fiziniams asmenims, dabar ji nustatyta tik juridiniams asmenims.