Sodo darbuotojai tvirtina, kad gyvūnams per tokius karščius skiriama daugiau dėmesio.

„Svarbiausia, kad tokiu oru gyvūnai turėtų pakankamai vėsaus vandens ir pavėsį“, – sako Kauno zoologijos sodo vyriausioji biologė Virginija Genovaitė Raudeliūnienė, pridurdama, kad gyvūnams perkaisti nėra labai sudėtinga – jie kaip ir žmonės patiria saulės ir šilumos smūgius. Dėl alinančių karščių kai kurie gyvūnai atvėsinami laistant vandeniu.

Beržo šakos ir fontanas

Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė portalui LRT.lt pasakoja, kad sunkiausiai karštį pakelia arktiniai vilkai.

Citata
Pasiteiravus, ar nėra linkę gyvūnų atvėsinti sodo lankytojai, vyr. biologė V. G. Raudeliūnienė atsakė, kad žmonės dažniau dalijasi bulvių traškučiais, cukraus vata ar sausainiais, o ne ledais.

„Esame padarę jiems dirbtinį pavėsį iš beržo šakų, drėkinamas gruntas. Sudėtinga ir amūro tigrams iš Tolimųjų Rytų. Kol kas jiems dar tik žadame pastatyti baseiną, o dabar padarytas fontanas, kad jie galėtų atsivėsinti. Be to, paliekami atviri įėjimai į pastatus, kur yra vėsiau“, – priemones, kurių sodo darbuotojai griebiasi per karščius, vardija A. Grebliauskienė.

Tuo metu sode gyvenanti liūtė, tamarinai, marmozetės mėgaujasi saulės kaitra. „Jie dabar džiaugiasi saule, tačiau nuolat tikriname, kad turėtų pakankamai vėsaus vandens. Jei matome, kad yra labai karšta, ir gyvūnas tingiai guli, patikriname, ar jis miega ir džiaugiasi saule, ar kas nors negerai“, – dėstė A. Grebliauskienė.

Zoologijos sodo darbuotojai teigia nepamenantys, kad dėl karščių gyvūnams būtų kilę didesnių sveikatos problemų, nors kai kurie plėšrūnai per karščius atsisako ėsti.

Šiaurės elnias.

Žvėrys neėda nei ledų, nei bulvių traškučių

Anot sodo darbuotojų, šiltųjų kraštų gyventojai – kad ir stepėse gyvenantys korsakai – nors ir yra prisitaikę prie šiltesnio klimato, šiuo metu meta kailį – tai natūrali jų savisauga nuo perkaitimo.

Kaip teigia Kanopinių žinduolių skyriaus vedėja Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė, karščių laukė ir žirafos, zebrai bei antilopės – šie gyvūnai lengvai pakelia karščius ir mėgsta gulėti saulėje. „Tuo metu šiaurinių kraštų gyvūnai – šiauriniai elniai – mėgsta pavėsį. Lamos, stumbrai taip pat turi storesnį kailį, todėl ir jie dažniau sliūkina iš saulėkaitos“, – LRT.lt komentavo sodo darbuotoja.

R. Pėtelytė-Brazaitienė džiaugiasi, jog nėra visiškai sausa ir žemė – buvo nemažai liūčių, todėl kol kas nereikia laistyti voljerų.

Pasiteiravus, ar nėra linkę gyvūnų atvėsinti sodo lankytojai, vyr. biologė V. G. Raudeliūnienė atsakė, kad žmonės dažniau dalijasi bulvių traškučiais, cukraus vata ar sausainiais, o ne ledais. „Tačiau gyvūnų lankytojams šerti negalima, nuo vaišių vėliau gyvūnai suserga“, – įspėja biologė.

Lietuvos zoologijos sodo Amūro tigras Margis

Žinomas gamtininkas ir profesorius Tadas Ivanauskas Lietuvos zoologijos sodą įkūrė 1938 m. liepos 1 dieną. Per prabėgusius bemaž 8 dešimtmečius nuo įkūrimo sodas augo ir gausino savo kolekciją. Dabar sodo ekspoziciją sudaro 206 gyvūnų rūšys ir 1 852 eksponatai. Kolekcijoje net 130 rūšių arba 63 proc. sudaro retos rūšys, įtrauktos į Tarptautinę raudonąją knygą.

Būtina pasirūpinti ir savo augintiniais

Specialistai jau ne kartą rašė, kaip dideli karščiai gali atsiliepti augintiniams. Jų šeimininkai turėtų atsiminti, kad negalima palikti savo gyvūnų automobilių salonuose, nes pastariesiems tai gali būti pražūtinga.

Išeidami iš namų augintinių šeimininkai turėtų įsitikinti, kad gyvūnai turės pakankamai šviežio vandens. Rekomenduojama ir užtraukti užuolaidas, kad gyvūnams nebūtų per karšta.

Šiluminio smūgio požymiai: vangumas, alpimas, sunkus alsavimas, seilėtekis ar putos iš nasrų, tamsiai rausvas liežuvis, nekoordinuoti judesiai, išsiplėtę akių vyzdžiai.