aA
Artėjant žiemai, dalis paukščių palieka Lietuvą ir išskrenda į šiltuosius kraštus. Likusieji pasiryžta žiemoti mūsų šalyje ir toliau savo balsais džiugina gyventojus. Viena tokių paukščių rūšių – slapukė ūsuotoji zylė, kuri kadaise buvo reta Lietuvoje. Kokia dabar yra šių paukščių populiacijos būklė, kur galima su ja susipažinti, ir kaip ją atskirti nuo kitų paukščių?
Vienas įstabiausių mūsų krašto paukščių – ūsuotoji zylė
© Simonas Minkevičius

Slapukė senbuvė

Ornitologas Liutauras Raudonikis pasakoja, kad ūsuotosios zylės Lietuvoje pirmą kartą aptiktos 1921 – 1925 metais Žuvinte. Iš pradžių buvo sutinkama tik Pietų Lietuvoje, tačiau šiuo metu paplitusi po visą Lietuvą tose teritorijose, kur yra nendrynų – joms palankiausių buveinių. Skaičiuojama, kad didžiausia ūsuotųjų zylių populiacija yra Nemuno deltos regione, nors tikslus individų skaičius nėra žinomas. Anot ornitologo, ūsuotoji zylė – tikra slapukė, suskaičiuoti tiksliai perinčių paukščių gausą yra labai sunku.

„Didžiausia populiacija yra Nemuno deltoje. Jos gausa šalyje nėra tiksliai nusakyta, bet 2012 metais buvo vertinama nuo 200 iki 600 porų. Rūšiai būdingi populiacijos svyravimai, tačiau 1000 porų tikrai neviršija“, – pabrėžia L. Raudonikis.

Pašnekovas tęsia, kad ūsuotosios zylės yra gana sėslūs paukščiai, toli nuo savo buveinės nendryne ji nenuklysta. Ši paukščių rūšis buvo įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau, nors visos Lietuvos mastu šis sparnuotis ir nėra dažnas, nendrynuose (tinkamiausiose buveinėse) jų gausa išaugusi, todėl nuspręsta išbraukti šią rūšį iš saugomų rūšių sąrašo. Vis dėlto, L. Raudonikis pabrėžia, kad apsaugos statusą ūsuotajai zylei, kaip ir kitiems paukščiams Lietuvoje, užtikrina Europos Sąjungos direktyva dėl paukščių apsaugos.

L. Raudonikis, paklaustas, kaip atpažinti ūsuotąją zylę, pasakoja, kad šis paukštis iš kitų labai išsiskiria savo išvaizda: „Patinas yra su ryškiais, juodais ūsais, šviesiai pilkšva galva. Patelės ir jaunikliai rusvai pilkšvi, nėra tokių kontrastingų spalvų. Tikrai, patinai yra lengvai atskiriami, net paukščių nepažįstantiems žmonėms jie krenta akį, nes pastebi, kad turi juodus, ryškius ūsus. Ir jų kūno forma – jos nedidukės, kompaktiško kūno sudėjimo, tačiau išskirtinai ilgos uodegos. Nesumaišysi su niekuo.“

Šią žavią slapukę pamatyti galime labai retai: ką galime padaryti, kad jas išsaugotume
© J.Kazlausko nuotr.

Nepalankios šaltos žiemos

Kadangi ūsuotosios zylės – sėslūs paukščiai, tokių migracijos įpročių kaip kiti sparnuočiai jos neturi. Šie paukščiai pasilieka žiemoti Lietuvoje. Tiesa, kaip pasakoja ornitologas L. Raudonikis, yra dalis ūsuotųjų zylių, kurios pasitraukia šiek tiek piečiau, tačiau toli nuo savo buveinių jos neskrenda.

„Kadangi ji susijusi su tam tikromis buveinėmis (nendrynais), labai nutolti nuo jų ji negali, jos niekada nesutiksi laukuose, jai reikalingi nendrynai, todėl tolimi perskridimai jai nėra būdingi. Ji nebent pasitraukia piečiau į pamarį, linkusi klajoti piečiau, tačiau aiškios migracijos į Pietų Europą nėra“, – aiškina specialistas.

Anksčiau šios rūšies paukščių gausos svyravimus Lietuvoje smarkiai lėmė labai šaltos žiemos. Kaip pasakoja ornitologas L. Raudonikis, šaltų žiemų ūsuotosios zylės neišgyvena: dėl maisto trūkumo, jos nesugeba sukaupti energijos, reikalingos išgyventi šaltas ir ilgas žiemos naktis.

„Ji yra grūdlesys, minta nendrių ir kitų augalų sėklomis, Todėl nors maisto ir pakanka, šaltomis žiemomis dėl trumpos dienos ji nespėja suvartoti jo pakankamai, kad gautų pakankamai energijos išgyventi ilgas ir šaltas naktis“, – pabrėžia pašnekovas. Tačiau šalto oro jos nebijo.

Dabar ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje klimatas keičiasi, mūsų šalyje žiemos darosi švelnesnės, todėl ūsuotosioms zylėms išgyventi šaltuoju metų laiku yra kur kas didesnė galimybė. Manoma, kad tai yra viena iš priežasčių, kodėl gausėja šios rūšies paukščių populiacija.

Svarbu, kad būtų maisto

Ornitologas L. Raudonikis pamini ir kitą priežastį, kodėl ūsuotųjų zylių populiaciją galima laikyti gausėjančia. Šios rūšies paukščiams nebūdinga gyventi ir perėti teritorijose, kuriose yra ūkininkaujama.

„Ji nėra susijusi su mišku ar agrariniu kraštovaizdžiu, kur yra intensyvus naudojimas, ūkininkavimas. Pelkės, kurios buvo nusausintos sovietmečiu, taip pat nepadarė joms neigiamos įtakos, netgi atvirkščiai: nusausintos žemapelkės apaugo nendrynais“, – aiškina specialistas.

Šią žavią slapukę pamatyti galime labai retai: ką galime padaryti, kad jas išsaugotume
© A.Žėruolio nuotr.

Ornitologas pabrėžia, kad kaip ir kitiems paukščiams, ūsuotosioms zylėms išgyventi ir gausinti populiaciją labai svarbi sąlyga yra mityba, todėl, kol teritorijoje yra pakankamai nendrynų su sėklų šluotelėmis, tol ūsuotoji zylė gali joje gyventi.

Tiesa, ūsuotosios zylės yra viena iš tų paukščių rūšių, kurios žiemą nesilanko lesyklėlėse: „Jų gyvenimo būdas yra klajoti, ieškoti, kuri gali susirasti pakankamai maisto.“

Grėsmę kelia nendrių deginimas

Ornitologas L. Raudonikis pasakoja, kad nors ūsuotųjų zylių buveinės yra nendrynai, lizdus šie paukščiams suka ne tarp nendrių, o ant žemės. Dėl šios priežasties grėsmę ūsuotosioms zylėms kelia pavasarį dažniausiai žmonių sukeliami žolių gaisrai, kurie išplinta iki nendrynų.

„Viena iš grėsmių yra nendrynų deginimas. Ūkininkams dažnai nendrynai trukdo ir jie juos degina, arba deginant žolę, užsidega ir nendrynai. Taip buveinės sunaikinamos. Ypač pavasarį, kai jos peri, santykinai anksti, užsiima teritoriją ir gali turėti jau lizdus susisukusios, tie gaisrai labai greitai plinta ir kelia grėsmę ūsuotosioms zylėms“, – tvirtina specialistas.

Nepaisant galimų grėsmių ūsuotosioms zylėms, galima sakyti, kad šios rūšies paukščių populiacija gausėja, o rūšis plinta. Tai tiesiogiai siejama su naujų, didelio ploto nendrynų susiformavimu užpelkėjusiose teritorijose ar paežerėse.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Manydami, kad paukščiams padedate, iš tiesų jiems tik kenkiate: klaidos, kurios gali būti pražūtingos (14)

Turbūt kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime yra vaikščiojęs aplink vandens telkinį su batono...

Nu­ma­to­ma iš­plės­ti Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­tą: ko­kia nau­da gam­tai ir žmo­gui? (13)

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė Žuvinto biosferos...

Botanikos sodas kviečia prisiminti vasarą: plasnos įvairiaspalviai atogrąžų drugiai (4)

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas) atidaroma jubiliejinė...

Jautri akimirka: nufilmuota, kaip Jūrų muziejuje užauginti ruoniukai paleidžiami į laisvę (28)

Lietuvos jūrų muziejuje gyvenantiems pilkųjų ruonių jaunikliams išaušo svarbi diena. Paaugę ir...

Sustiprėję ruoniukai bus paleisti į Baltijos jūrą (2)

Į Baltijos jūrą bus paleisti šiemet jūros pakrantėje rasti nusilpę ir Lietuvos jūrų muziejuje...

Top naujienos

Seimo narė Šakalienė sulaukė rimtų grasinimų: frakcija kreipiasi į prokuratūrą (308)

Kilus vaikų paėmimo skandalams socialiniuose tinkluose pradėjo virti diskusijos, kurių metu ne...

Paini vaiko istorija: berniuko patėvio ir darželio auklėtojų liudijimai skiriasi kardinaliai (75)

Viešumoje pasirodžius informacijai apie Kaune iš šeimos paimto ir į ją sugrąžinto vaiko...

Gabrielius Landsbergis apie dabartinę valdžios situaciją: tai yra sprogstamasis mišinys (518)

Ką darys tuščiomis kišenėmis likusi socialdemokratų darbo partija ir ar jie ketina kelti savo...

Maldeikienė: kainas tvarkysime sovietiniais metodais? Nesuveiks (39)

Jau daugelį metų skurdas pasaulyje naikinamas gerinant švietimo sistemą, tačiau Lietuva ketina...

Su tanklaiviu susidūrusi norvegų fregata nuskendo (309)

Norvegų fregata , kuri praėjusią savaitę Vakarų Norvegijos fjorde susidūrė su Maltos...

Hematologas papasakojo, kodėl žmonės suserga vėžiu ir kokie pirmieji šios ligos simptomai

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 15 000 onkologinių susirgimų , 10 proc. iš jų išgirsta...

Palaikantys draudimą šunims loti išliejo širdį: gyvenimas tapo kančia, tokia kaimynystė kaip koncentracijos stovykla (108)

Seimo nario Petro Čimbaro siūlomos Triukšmo valdymo įstatymo pataisos išties sukėlė daug...

Perspėjimas vykstantiems į Lenkiją: beveik mėnesiui bus atnaujinta sienų kontrolė (99)

Šengeno erdvei priklausanti Lenkija nuo lapkričio 22 d. laikinai atnaujins pasienio tikrinimus...

Brakonierių gaujos bando įbauginti: prireikia net policijos (3)

Gal kam ir atrodo keista, tačiau 2018 m. Lietuvoje, gamtosaugos sferoje, susijusioje su nelegalia...