Už šias lėšas nupirkta 45 t pašarinių javų ir išdalyta medžiotojų klubams bei būreliams. Tais grūdais per žiemą buvo šeriami medžiojamieji žvėrys. Tačiau Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas nustatė, kad lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį ir medžiotojai privalėjo jas grąžinti į rajono savivaldybės sąskaitą.
Komisija skyrė lėšas papildomam žvėrių šėrimui 2009-2010 metų žiemą siekiant pagerinti laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas ir taip sumažinti miškams daromą žalą.
Skirtos lėšos nebuvo išdalytos medžiotojų klubams ir būreliams grynaisiais pinigais, už jas savivaldybė nupirko 45 t pašarinių javų ir 2009 m. gruodžio 23 d. aktu perdavė LMŽD Kaišiadorių skyriui. Pašarinių javų vertė – 13612,5 Lt. Pagal paslaugų teikimo sutartį, proporcingai medžioklės ploto vieneto dydžiui pašarai buvo paskirstyti miškų valdytojams ir naudotojams per rajono teritorijoje veikiančius medžiotojų būrelius ir klubus.
Apie tai sužinojusi Aplinkos ministerija 2010 m. gruodžio 1 d. pavedė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui atlikti Kaišiadorių r. savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimą. Tikrintojai akte nurodė, kad lėšos, skirtos medžiojamųjų žvėrių papildomam šėrimui, panaudotos ne pagal paskirtį ir pasiūlė išieškoti 13615,5 Lt sumą.
Savivaldybės administracija bandė paneigti patikrinimo akte nurodytus pažeidimus, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Aplinkos ministerija sausio 20 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), prašydama ne ginčo tvarka iš Kaišiadorių savivaldybės biudžeto išieškoti 13615,5 Lt.
Kai ši suma buvo išieškota, Kaišiadorių savivaldybės administracija pareikalavo iš LMŽD rajono skyriaus 13615,5 Lt grąžinti į savivaldybės sąskaitą, motyvuojant tuo, kad rajono medžiotojų klubai ir būreliai iš paskirtų lėšų gavo papildomos naudos.
LMŽD Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Vilius Karpavičius „ŪP“ sakė, kad medžiotojų klubai ir būreliai geranoriškai sutiko sumokėti rajono savivaldybei už jiems skirtus pašarinius javus medžiojamiesiems gyvūnams papildomai šerti žiemos metu.
Tačiau, jo nuomone, aplinkosaugininkai neteisūs, teigdami, kad savivaldybės skirtos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį. „Grūdai buvo sušerti laukiniams gyvūnams ir dėl to jie mažiau pakenkė miškams, nenukandžiojo tiek daug jaunų medelių ūglių, nelaupė žievės... Juk papildomas jų šėrimas tai ir yra prevencinė priemonė, kuri iki šiol buvo finansiškai remiama“, – stebėjosi V. Karpavičius.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atlikto patikrinimo išvados nustebino visą Kaišiadorių savivaldybės vadovybę. „Kasmet papildomam žvėrių šėrimui skirdavome šiek tiek lėšų, siekdami pagerinti laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas ir taip sumažinti miškams daromą žalą. Tie patys tikrintojai, ankstesniais metais dėl to mums nepriekaištavę, dabar teigia, jog 2009-2010 metų žiemai skirtos lėšos papildomam žvėrių šėrimui panaudotos ne pagal paskirtį. Kaip suprasti tokį jų sprendimą, kai LR savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymas, pagal kurį buvo skirtos lėšos, tebegalioja?“ – stebisi Kaišiadorių r. savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Streikauskas.
Tačiau atidžiau skaitant minėtą įstatymą pasigendama konkretumo. Papildomam medžiojamųjų gyvūnų šėrimui lėšos buvo skirtos pagal IV str. 3 dalį, kurioje rašoma: „Finansiškai remti miško sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti – įplaukos pagal 3 straipsnio 2 punktą.“
Prevencinių priemonių įvardijimo pabaigoje įrašyta „ir kitos priemonės“. Iki šiol manyta, kad ši sąvoka apima ir papildomą laukinės gyvūnijos šėrimą. Tokiam supratimui iki 2009 metų pritardavo ir aplinkosaugos pareigūnai, tikrindavę savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimui skirtų lėšų panaudojimą.
„Nedaug čia tų lėšų. Pareikalavo grąžinti, grąžinome, tačiau nemalonu, kai pareikšta, jog švaistome lėšas ne pagal paskirtį. Taip paskelbus visuomenė kažin ką gali pagalvoti. Alytaus r. savivaldybė ne juokais supyko, kai VMI pareikalavo grąžinti lėšas, panaudotas žvėrių papildomam šėrimui, ir kreipėsi į teismą. Žiūrėsime, kaip baigsis byla. Gal pagaliau ir aplinkosaugos pareigūnai išmoks skaityti teisės aktus arba pasiūlys juose sukonkretinti neaiškiai parašytus straipsnius“, – „ŪP“ sakė Kaišiadorių r. sav. administracijos direktorius.
