Skaitytojas Virginijus norėjo sužinoti, ar didžiulis geltonas grybas, rastas Žaliojoje girioje netoli Bartkuškio kaimo, žaloja medį, ant kurio auga.

Kitas GRYNAS.lt skaitytojas panašų grybą aptiko ant seno kelmo Mingės kaime Žemaitijoje. Jis domėjosi, ar tai grybas, ar kerpė?

Gamtininkas negalėjo pasakyti, ar skaitytojo Kosto nuotraukose - tikrai geltonpintė

Apie kempinę, kuri pasirodo yra dar ir valgoma, sutiko papasakoti Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Danas Augutis.

„Tai geltonpinčių genties grybų rūšis. Skaitytojo Virginijaus siųstose nuotraukose yra valgomoji geltonpintė, o kitos dvi nuotraukos – neaiškios, bijočiau tvirtinti, kad tai tas pats grybas, galbūt kokia nors kita kempinė, - teigė gamtininkas. - Kempinės pasižymi tuo, kad ardo medieną, kitaip tariant, trumpina medžio gyvavimo laiką. Tačiau kiek medžiui liko žaliuoti, labai sunku pasakyti, nes tai priklauso nuo daugelio faktorių.“

D. Augutis tikino, jog net nuplėšdami nuo kamieno visą vaisiakūnį medžiui nepadėsime, o tuo labiau nepadarysime nieko blogo ir grybui. „Tai – tik vaisiakūnis, skirtas išplatinti sporoms, o visa grybiena – giliai medyje. Grybo tokiu būdu nesunaikinsime. Iš tiesų net nėra efektyvių sprendimo būdų, tad nesu girdėjęs, kad kempinės Lietuvoje būtų kaip nors naikinamos. Sakoma – atsirado kempinė, tai jau nieko ir nebepadarysi. Užsienio specialistai kovoja su kempinėmis, naudoja fungicidus, tačiau tokį sprendimą svarstyčiau tik jei medis būtų itin svarbus gamtos paminklas. Šie preparatai taip pat kenkia medžiui.“

Valgomosios geltonpintės vaisiakūniai būna dideli, iki 70 centimetrų skersmens ir 1-5 centimetrų storio. Geltonpintės gali būti gelsvai oranžinės spalvos, nors pasenusios tampa balsvos ar pilkšvos spalvos, vaisiakūnio ataugos yra tarsi išaugę viena iš kitos. Šios kempinės aptinkamos šiltuoju metu laiku, žiemą nunyksta ir vėl pradeda augti pavasarį.

Šios kempinės auga ant lapuočių medžių – ąžuolų, uosių, gluosnių, klevų, retai aptinkamos miškuose, dažniau – parkuose, skveruose, sodybose.

Įdomiausia, gamtininko D. Augučio teigimu, yra tai, jog šis grybas yra valgomas. „Tiesa, kaip grybas kempinė laikoma menkaverte. Lietuvoje grybai skirstomi į kategorijas, tai geltonpintė priskiriama ketvirtajai. Deja, negaliu pasidalinti paruošimo būdais, nežinau, kiek kartų reikia šį grybą nuvirti,“ - prisipažino Lietuvos gamtos fondo atstovas.

Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, jog geltonpintė yra malonaus kvapo ir rūgštaus skonio. Jei jau nuspręsite ką nors iš šio grybo gaminti, pjaukite kepurėlę, esančią toliau nuo pagrindo (ji minkštesnė) ir jokiu būdu neragaukite senų, baltą spalvą įgavusių kempinių.