Ūkininkų laukia liūdnos dienos
Lietuvoje nuo pat pavasario pradžios iš esmės dar nelijo. Dėl to perdžiūvo miškai, ūkininkų pasėliai, ėmė sekti upės. Gamtininkai sako, kad viso to pasekmės jau jaučiasi. Tačiau jei per dvi ateinančias savaites lietaus nesulauksime, jos bus dar skaudesnės.
Gamtininkas, Lietuvos edukologijos universiteto prof. dr. Remigijus Noreika GRYNAS.lt pripažino, kad labiausiai dėl šių metų pavasarinės sausros nukentėjo ūkininkai, auginantys rapsus ir grūdines kultūras. Tiesa, jie rimtų nuostolių turės ne tik dėl sausros, bet ir dėl kaip niekad nepalankios žiemos.
Mokslininko teigimu, ši žiema žemdirbiams padarė nepataisomos žalos. Viskas dėl to, kad šiemet nebuvo sniego dangos. Žiema buvo šilta ir drėgna, todėl galiausiai sudygę želmenys užšalo ir augalai žuvo. „O paskui buvo atmirkimas. Tai visa, kas nesušalo, atmirko. Iš viso žuvo apie 80 proc. pavasario kultūrų“, - sunkią ūkininkų dalią atskleidė profesorius.
Visa, kas nesudygo, pavasarį ūkininkams tenka atsėti. Tačiau dabartiniai orai naujo derliaus augimui labai nepalankūs. Mokslininkas sakė, kad jei ir toliau laikysis tokia sausra, ataugimas užtruks labai ilgai. O galiausiai tokie orai prognozuoja kaip niekad prastą derlių.
Jo teigimu, sausros atveju daug problemų kils ir daržininkams. Prie namų augančias daržoves teks nuolat gausiai laistyti, o pasirūpinti laukuose augančiomis daržo gėrybėmis bus žymiai sudėtingiau.
Pasidomėjus, ar sausra kelia pavojų laukinei florai ir faunai, mokslininkas sakė kol kas neigiamų ženklų neįžvelgiantis. Vis dėlto jis pastebėjo, kad kiaulpienės šiemet išgyvena ne pačius geriausius laikus. „Šiemet kiaulpienės tikrai smulkesnės. Stambių, kokios būdavo ankstesniais metais, nėra. Tai yra akivaizdus drėgmės trūkumas. Vis dėlto laukinei florai kol kas nėra blogai. Dar ne daug augalų žydi. Jei tokia sausra būtų žydėjimo metu, situacija būtų žymiai prastesnė“, - kalbėjo R. Noreika, pridėjęs, kad šiuo metu gamtai didžiausią pavojų kelia kaip niekad didelis miškų gaisringumas.
Ką sausra iš Lietuvos gali išvyti?
Gamtininkas Deividas Makavičius teigė, kad šiuo metu labiausiai kenčia tie augalai, kurie dabar žydi ir dėl to jiems reikia daugiau drėgmės. Tačiau, anot jo, dėl pavasarinės sausros augalai neišnyks. Blogiausia, kas gali nutikti, - jie neišbarstys sėklų. Galiausiai pašnekovas tikino, kad sausra pasitarnauja natūraliai konkurencijai.
„Apskritai laukinė gamta tokiems procesams yra prisitaikiusi. Kaip ir gėlė vazone: nepalaistai dvi savaites, ji pradeda vysti, po to palaistai – dar geriau sužaliuoja. Laikina sausra turi ir pliusų. Jos dėka išnyksta, silpni, neprisitaikę augalai. Tai padeda rūšinei atrankai. Augalai konkuruoja ir nugali stipresni. Todėl ateičiai palikuonims perduodami stipresni genai“, - dėstė gamtininkas.
„Natūraliai kylantis mažas gaisras turi ne tik neigiamą, bet ir dalinai teigiamą pusę. Pavyzdžiui, kai kurių vabalų rūšių (vienas jų - išdaginis blizgiavabalis), galima surasti tik ant apdegusių kamienų. Jei tokių nėra, nėra ir tokių vabaliukų. Kai kuriose šalyse gaisrai sukeliami ir specialiai. Pavyzdžiui, amerikiečiai pastebėjo, kad nyksta kai kurių rūšių miškai. Galiausiai buvo išsiaiškinta, kad kai kurių medžių sėklos nepakaitintos nesudygsta. Todėl ima specialiai sukelti gaisrus, kad išdygtų pakaitintos sėklos“, - pasakojo gamtininkas, pridėjęs, kad dėl sausros išdžiūstant sekliems vandens telkiniams gali tekti kentėti daliai žirgelių lervų, taip pat buožgalviams ir žuvų ikrams bei mailiui.
Anot jo, nenorint, kad įsipliekstų ugnis, geriau esant tokiai sausrai į mišką stovyklauti nevažiuoti. D. Makavičius sakė, kad tokiu oru geriau ne gamtoje kepti šašlykus, o namuose gaminti gaivius šaltibarščius.
„Sausrai jautriausi plačialapiai augalai, nes jie daugiausia išgarina drėgmės, kurios sausros metu ypač trūksta. Apskritai sausra gali pakenti ir eglėms, kurios prie sausros nėra prisitaikiusios. Šie medžiai mėgsta drėgmę. Todėl eglynai pradės „trauktis“, o kartu ir kitos gyvūnų ir augalų rūšys, susijusios su eglėmis. Grandinė labai ilga: augalų, vabzdžių rūšys, taip pat paukščių rūšys. Prie eglių įpratę geniniai paukščiai, žvirblinės pelėdos, vapsvaėdžiai ir kt. Žinoma, gyvūnai gali prisitaikyti ir prie kitų sąlygų. Tačiau tokiu atveju padidėtų konkurencija, nes kitas buveines jau yra užėmusios kitos rūšys“, - sakė vyras.
Senka ežerai ir upės
Šie metai neįprasti ir dėl kitos priežasties – nebuvo pavasarinio potvynio. J. Šimkaus teigimu, balandį vandens lygis dažniausiai būna aukštesnis, nes vis dar nebūna pasibaigęs pavasario potvynis. „Šiemet sniego beveik nebuvo, tai ir potvynio nebuvo. Balandį kritulių buvo labai mažai. Todėl daugiametis vandens lygis gerokai žemesnis už vidutinį“, - tikino pašnekovas.
Kas jei vandens lygis ir toliau stabiliai kristų? Hidrologas sakė, kad žymiai nusekus ežerams ir upėms, jose imtų mažėti deguonies ir sutriktų normalus ekosistemos funkcionavimas: „Kai kuriems telkiniams yra nustatyti gamtosauginiai vandens debitai – vandens kiekis, reikalingas normaliam upės ekosistemos funkcionavimui. Jeigu vanduo nukristų žemiau jų, padidėtų vandens užterštumas, sumažėtų deguonies kiekis. Tada ekosistemai atsiranda pavojus.“
