„Prisimenu, kaip šarka rėkaudama nėrė ant manęs iš lizdo medyje. Tuo metu buvau su kitu tyrėju ir pabandžiau paukštį apkvailinti, kitam žmogui perduodamas savo kepurę. Bet nepavyko! Kai aš ėmiau trauktis, šarka sekė mane, o ne žmogų su mano kepure“, - Nacionaliniame universitete Seule studijuojantį Woną Youngą Lee cituoja „LiveScience“.
Prieš ataką W.Y.Lee rinko duomenis apie paukščius universiteto teritorijoje - skaičiavo juos ir kiaušinius kiekviename lizde. Prieš tai jis lizdus jau buvo lankęs kitam projektui, kai greta jų įtaisė stebėjimo kameras. W.Y.Lee teigė, kad tik paukščiai, kurių lizdus jis lankė prieš tai, rodė agresiją išskirtinai jam.
Paukščiai gyvena universiteto teritorijoje, kur nuolat yra greta žmonių, todėl gebėjimas atpažinti tuos, kurie atrodo keliantys grėsmę, gali būti natūrali reakcija. Be to, šarkos yra vienos iš nedaugelio gyvūnų (primatų, delfinų, dramblių, bičių), kurie gali suvokti matantys save veidrodyje.
„Nuostabu, kad šarkos gali atskirti vieną individą nuo 20 tūkst. kitų žmonių universitete“, - teigė W.Y.Lee partneris Piotras Jablonskis. Kaip šalyje gyvenantis užsienietis, jis prisipažino pirmaisiais metais pats turėjęs sunkumų, atskirdamas veidus.
„Visi azijiečiai man atrodė panašūs - bet ne šarkoms“, - sakė jis.
Tyrimas bus publikuotas artimiausiame žurnalo „Animal Cognition“ numeryje.
Atakuodamos - ne tik tyrėjus - šarkos demonstruoja atkaklumą:
