Šalia Vilniaus, Lavoriškių pasienio ruože, valstybinės sienos apsaugos pareigūnai užfiksavo į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos vedančius stambaus žvėries pėdsakus. Buvo įtarta, kad juos paliko meška. Pėdsakų nuotraukas išnagrinėję Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto specialistai žurnalui „Medžiotojas ir meškeriotojas“ patvirtino, kad į Lietuvą atklydo meška.

Pasak Aliaus Ulevičiaus, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docento, nuotraukose matomi gana ryškūs pėdsakai, jie – brandaus lokio arba stambios patelės.

Pastarosiomis dienomis nelyja, tad pėdsakai gerai išsilaikę.

Pasak majoro Dainiaus Dautaro, Vilniaus rinktinės specialios paskirties būrio vado, pasienio ruože žvėrių ir jų pėdsakų pasitaiko dažnai, nes teritorija mažiau apgyvendinta, galioja specialios jos lankymo taisyklės, o Baltarusijoje keliolikos kilometrų ruožu draudžiama medžioklė, todėl žvėrys keliauja nebaidomi ir valstybinių sienų nepaiso.

„Mūsų pareigūnai yra sutikę gausius briedžių būrelius, vilkus, kitų gyvūnų, kurie retesni tankiau apgyvendintose vietovėse. Užtikti meškos pėdsakai tikri, ne kontrabandininkų gudrybė, nors juos užtikę pareigūnai pirmą akimirką buvo besvarstą ir tokį variantą“, – sakė vadas.
A.Petrauskas, Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininkas
Meškos po žiemos pasninko alkanos, todėl agresyvesnės. Sutikimo su jomis reikėtų vengti, o susidūrus pasistengti neatkreipti jų dėmesio ir kuo greičiau pasitraukti.

Nuolatinių sienos stebėtojų nuomone, gali būti, kad dažniau Lietuvos pasienyje žvėrys pasirodo dėl Ašmenos krašte prasidėjusių atominės elektrinės statybų, kur sunkiasvorė technika išbaidė gyvūnus iš jų pamėgtų, pelkėtų, miškingų, retai žmonių gyvenamų vietovių.

Prie Lietuvos sienos pastaruoju metu slankiojo ir daugiau meškų. Baltarusijos spauda skelbia, kad praėjusį mėnesį prie Ašmenos miesto dvi meškos išvaikė gamtoje sumaniusius pailsėti verslininkus ir sušlamštė jų vaisius bei sumuštinius. Pasak, vietinio baltarusių girininko, meškos jų krašte gana dažnai pastebimos. Prieš 2 metus vietos gyventojai matė mešką su 2 lokiukais, tad tikėtina, kad jie, jau subrendę, verslininkus ir užpuolė. Keista, bet Baltarusijos miškininkas teigė, jog meškos, esą, į jų kraštus užklysta iš Lietuvos.

Algio Petrausko, Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininko teigimu, Lietuvoje meškų pasitaiko, tačiau nuolat jos čia negyvena, o užsuka iš Latvijos, Baltarusijos, yra jų ir Lenkijoje. „Meškos po žiemos pasninko alkanos, todėl agresyvesnės. Sutikimo su jomis reikėtų vengti, o susidūrus pasistengti neatkreipti jų dėmesio ir kuo greičiau pasitraukti. Sužeistos meškos neretai puola žmones, tokių atvejų pasitaiko Rusijoje, yra užpuolę ir ten medžiojusius Lietuvos medžiotojus. Meška yra visaėdis žvėris. Miškuose dar nėra uogų, laukinių vaisių, tad jos gaudo mažesnių gyvūnų jauniklius, gali užpulti naminius gyvulius ar įsisukti į bityną“, – sako sostinės medžiotojų vadovas.

Pasak A. Petrausko, dabar vyksta pavasarinė žvėrių migracija, kuri į Lietuvą, matyt, atvijo ir prie Lavoriškių pėdsakus palikusį lokį.

„Jei suras pakankamai maisto, jis gali čia užtrukti ir ilgesniam laikui, gali užsukti ir kita meška, juolab, jei Baltarusijos pusėje jų šiuo metu bastosi daugiau. Tačiau lokiams reikia ramesnės, mažiau žmonių lankomos vietovės, tad vargu ar užklydusi meška ras Lietuvoje sau tinkamus gyventi plotus, nebent sumanytų slankioti pasienio teritorijoje, kur gyventojų išties reta”, – sako patyręs medžiotojas.

Valstybės sieną kirtusi gauruota viešnia patraukė į Vilniaus rajono Taurijos medžiotojų klubo girininkijos plotus.

Užpernai birželį Aukštaitijos miškuose, Labanoro girioje, lokio pėdsakus buvo pastebėjęs Švenčionėlių medžiotojų būrelis - panašiu metu gretimose Adutiškio apylinkėse, ne vilkams būdingu stiliumi buvo papjautas 80 kilogramų veršiukas ir viena avis. Čia galite peržiūrėti gamtininko Daumanto Liekio vaizdo reportažą apie lokių populiaciją, mitybos bei dauginimosi ypatumus:

Tais pačiais metais, tik po keleto mėnesių, mešką Šilutės rajone pastebėję teigė grybauti išsiruošę klaipėdiečiai, tačiau gyvūno nufotografuoti jiems nepavyko.

Kaip ir kiti lokinių šeimos nariai, rudieji lokiai pasižymi tvirtu kūno sudėjimu. Rudieji lokiai sveria nuo 130 iki 700 kg. Kūno ilgis 1,7 - 2,8 m, aukštis ties pečiais 90-150 cm. Kailis storas, įvairių rudos atspalvių nuo šviesios iki tamsiai rudos arba pilkos spalvos. Galva apvali, nasruose 42 dantys. Virš pečių kūpso didelė raumenų kupra, jos dėka rudieji lokiai pasižymi didele fizine letenų galia. Galūnės ilgos ir stiprios, panašaus ilgio. Pėdos turi po penkis nagus, kurių ilgis 8 - 15 cm.