Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad moteris rado vapsvų lizdą, kurį šios nusilipdė ant inkilo.

„Žmonės dažnai nežino, kas yra vapsva, o kas širšė. Iš esmės tai yra tas pats, tik širšė labiau liaudiškas pavadinimas, o vapsva – moksliškas. Lietuvoje pati didžiausia vapsva vadinama širšalu, galbūt todėl ir širšių pavadinimas taip prigijo. Be jų, dar gyvena paprastoji, germaninė vapsva. Tai tipiškas jų lizdas“, – pasakoja gamtininkas.

Vapsvų gyvenimo ciklas labai savotiškas, tikina jis.

„Žiemos pradžioje vapsvų nebelieka. Tuo jos skiriasi nuo bičių – bitės visos (motinėlės, darbininkės) peržiemoja avilyje, o iš vapsvų peržiemoja tik jau apvaisinta motinėlė, kitos vapsvos žūsta.

Motinėlės kai atšyla pavasarį ieško ramios vietos (palėpės, palangės, medžio drevės, inkilo) lizdui. Jos gremžia sutrūnijusią medieną, vilgo seilėmis ir lipdo nedidelį lizdą, kur sudeda kiaušinėlius. Jų yra trijų rūšių.

Vapsva

Pirmiausiai išsirita vapsvos darbininkės, jos toliau lipdo lizdą. O motinėlė toliau deda kiaušinėlius taip didindama šeimyną. Kolonija gali siekti iki kelių šimtų individų. Vasaros gale motinėlė jau padeda kiaušinėlius, iš kurių išsirita kitos motinėlės ir tranai (patinėliai). Patinėliai apvaisina naujas pateles ir jos vėl lieka žiemoti iki pavasario, o kitos vapsvos žūsta. Inkiluose vapsvos įsikuria gana dažnai, todėl verta juos patikrinti“, – aiškina D. Makavičius.

Jis sako, kad dar vienas vapsvų skirtumas nuo bičių – jos neneša medaus, o maitinasi įvairiais vaisiais, gali ir mėsos atsignybti.

Vapsvų lizdai, sako gamtininkas, vienkartiniai. Ypač įspūdingus juos daro širšalai, todėl tokį aptikus galima nusikabinti ir išsaugoti kaip įdomų eksponatą: „Gamtai žala nedaroma, lizdas nebus naudojamas nei vapsvų, nei paukščių, nes smulkieji sparnuočiai į juos negrįžta. Tuos pačius lizdus naudoja tik stambieji paukščiai, gandrai, plėšrūs sparnuočiai.“

Jei inkilas liks kaboti, jį reikėtų išvalyti, sako D. Makavičius. „Inkilus išsivalo tik varnėnai. Jie išmeta lizde esančią medžiagą ir sudeda naują. Kiti paukščiai naujus lizdus krauna ant viršaus, o ten vis tiek lieka kenkėjų, kartais ir pelės įsikuria, pritempia visko, todėl inkilus reikia valyti.“

Vapsvos nėra labai agresyvios, tęsia pašnekovas, nebent širšalas, tačiau einant artyn prie lizdo jos gins teritoriją. Daugiau žmonės su jomis susiduria kai geria saldžius gėrimus, valgo vaisius, šie produktai vabzdžius traukia.

Skirtingai nei bitės, vapsvos gali įgelti daug kartų, nes joms geluonis nenukrenta. Kaip ir nuo bičių, taip ir nuo vapsvų įgėlimo kai kuriuos žmones gali ištikti Anafilaksinis šokas.

Jis teigia, kad vapsvos nėra aktyvios nakties metu, todėl norint jomis atsikratyti, lizdus reikėtų perkelti naktį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)