aA
Klystume manydami, kad žiemą augalai yra tokioje ramybės būsenoje, kad nevyksta jokie gyvybiniai procesai. Iš tikro patys augalai ilsisi, tačiau daugelio jų sėklos, vaisiai, subrandinti vasarą ar rudenį, tik dabar plinta, taip užtikrinamas populiacijų išlikimas ir gausa. O sėklų sklaidos būdai yra labai įvairūs ir įdomus. Aptarkime juos.
Miške dabar medžiai meta sėklas / GRYNAS.lt montžas

Žiemą sėklas ir vaisius platinantys augalai tam pasiruošę: ypatingų anatominių darinių (skristukų, pūkų, kibukų) ar apvalios, ridentis sniegu pritaikytos, formos ir vėjo dėka jos atsiduria toli nuo „gimtojo“ medžio ar žolinio augalo. Kai ką platina tekantys tirpstančio sniego ir ledo upeliukai ir gyvūnai. Šie sėklas pernešioja prikibusias prie plunksnų ar kailio, kiti jas platina savo žarnynų pagalba.

Nemažai augalų savo vaisiukus ar sėklas platina tik žiemą. Klasikinis pavyzdys - paprastoji eglė, įprasčiausias mūsų miškų medis. Eglių kankorėžiuose esančios sėklelės pribręsta žiemą, medis jas pasėja pašiaušdamas kankorėžių žvynelius ir sėklelėms atlaisvindamas kelią.

Eglės sėklos, kurių kiekviename kankorėžyje būna iki 200, turi skristukus. Jie krintančias sėklas priverčia suktis ir taip sulėtina kritimo greitį. Vėjuotą dieną tokios sūkuriuojančios sėklos (jos labai lengvos, 1000 sėklų sveria apie 8 gramus) nunešamos gana toli nuo medžio. Tačiau net ir ramiu oru jos gali nusklęsti pakankamai toli nuo motininio medžio lajos. Kiekvienai sėklai svarbiausia patekti kuo toliau nuo medžio pavėsio ir „nutūpti“ į atvirą vietą. Žiemą nukritusios ant suledėjusios sniego plutos, eglių sėklelės, vėjo pučiamos, čiuožia iki tolimos įdubos, žvėries pėdos. Gali būti, kad eglių sėklų barstymas žiemą turi kur kas gilesnę prasmę nei atrodo mums – toks jų platinimas rūšiai padeda išplisti į naujas vietas.

Nors juodalksnio sėklų skristukai yra visa maži, tačiau iš kankorėžiukų byrančios sėklelės vėjo išnešiojamos aplink. Kadangi juodalksnio (ir baltalksnio taip pat) augavietės yra drėgnose vietose, tirpsmo vanduo sėklas plukdo toli – dažnai vandens paviršiuje jos sudaro regimą sluoksnelį, iš kurio dalis sėklų upelių ir srovių nunešamos kilometrus ir užstrigusios sudygsta. Vandens keliais ypač sėkmingai plinta pavojinga invazinė rūšis - uosialapis klevas. Tą patvirtina tik mūsų paupiuose esantys jau poros dešimtmečių amžiaus šių medžių sąžalynai. Toliau nuo upių esančiame miške jų visai nėra.

Dar lengviau žiemą plinta blindžių sėklos – dalis jų nukrito žemėn rudenį, o kitos su lengvo pūko „parašiutais“ vėjo nunešamos toli. Dar įdomesnis apvalių lyg rutuliukai liepų sėklų plitimas. Jeigu vėjas nulaužia jas nuo kotelio, sniego paviršiumi nuridena labai toli. Jeigu nuo šakelės nukrenta sėklų, kurių gali būti 2 – 6, kuokštelis su plonau skristuku, vadinamu pažiedlapiu, vėjas visą kuokštą nuneša toliau nuo motininio medžio. Tik dabar, žiemą, akivaizdžiai galima suprasti, kam liepoms žydint reikia pažiedlapio.

Nuo rudens nemažai žolinių augalų išsaugojo sėklas, sėklų dėžutes, kurios vilioja gyvūnus. Tačiau nemažai jų (tą puikiai atlieka ir žmonės) augalų sėklas platina ir patys to nežinodami. Lakišių, varnalėšų, dirvuolių sėklos turi kibukus, šerelius, kabliukus, kurie prikimba prie plunksnų, kailių ar rūbų ir gali būti pernešti gana toli. Dirvonuose, drėgnose vietose tokiais būdais plintančių augalų galima rasti ir daugiau, jie savo sėklas išsaugo iki žiemos. Elniniai žvėrys, šernai, mangutai, lapės tokiose nešienautose vietose randa daug maisto, tuo pačiu - atlieka minėtų augalų platinimo paslaugą.

Pats geriausias augalų platinimo būdas - priviliojant vaisius ir sėklas lesančius, ėdančius gyvūnus, pasiūlant jiems maistingąją vaisiaus dalį, su kuria kartu prarytos sėklos nukeliauja toli. Žarnyne sėklos savotiškai apdorojamos. Gali būti, kad virškinimo sultys netgi paskatina jų dygimą ir gerina daigumą.

Klasikinis tokio augalų platinimo pavyzdys - svirbelių, smilginių strazdų, sniegenų lesamos amalų uogos (vaisiai), kurios menkai apvirškinamos ir iš gyvūno organizmo, praradusios luobelę, patenka ant medžių šakų. Jų sėklas tebesupa lipnus uogos minkštimas, todėl sėklos prisiklijuoja prie šakų ir greitai sudygsta. Ne paslaptis, kad šermukšniai, gudobelės ir patys įvairiausi erškėčiai žiemą šiuo būdu labai sėkmingai platinami paukščių. Kai kur, ypač Kuršių nerijoje, raukšlėtalapį erškėtį taip platina šernai, tiesa, dažnai šią misiją jie atlieka dar iki žiemos, nes nerijoje maisto pertekliaus nėra ir rudenį.

Gali būti ir savotiška sėklų platinimo kooperacija. Štai virš upeliuko palinkusiose uosialapio klevo šakose raudonuoja sniegenos - jos iš sėklų kekių skabo sėkleles ir sukdamos snapuose išlukštena iš standaus apvalkalo. Ne visas jas spėja nutverti - nemažai jų krinta tiesiai į upelį, ant jo ledo ar srovėn ir vandens bus nuneštos tolyn. Panašiai juodalksnio sėkleles sėja alksninukai. Pakibę šakose, jie savo smailais snapeliais naršo po alksnių kankorėžiukus ir sulesa tik dalį sėklelių, kitas paberdami ant sniego ar žemės.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Hidrometeorologijos tarnyba: Lietuvos upės toliau senka (3)

Lietuvės upės senka toliau, o sudėtinga situacija išlieka Nevėžio upėje ir visame Ventos...

Per 50 metų JAV ir Kanadoje paukščių populiacija sumažėjo beveik 3 mlrd.

Nuo 1970 metų JAV ir Kanadoje paukščių skaičius sumažėjo net 29 proc. arba beveik 3 mlrd.,...

Radiniai Žuvinto rezervate nustebino net gamtininkus: tokie grybai auga Pietų Europoje (2)

Žuvinto biosferos rezervato rūšių sąrašas šį sykį pasipildo net keturiomis naujomis, netgi...

Svarbi žinia žvejams: įsigaliojo patikslinta limituotos žvejybos tvarka (2)

Rugsėjo 16 d. įsigaliojo patikslinta Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo,...

Žvejų ir valdininkų rietenos atskleidė chaosą: žvejai ir institucijos vadovaujasi skirtingais įstatymais papildyta Anykščių rajono savivaldybės komentaru (9)

Šiuo metu lašišoms yra ypatingas laikas: jos migruoja ir ieško nerštaviečių. Sėkmingai ir...

Top naujienos

KU: milijoniniai Indijos piliečio ieškiniai universitetui galėjo sukelti chaosą visoje Lietuvoje (95)

Milijoninių ieškinių taikiniu tapusio universiteto vadovybė sako, kad mielai pareikalautų buvusio...

Aferistai iš pašaukimo: jiems pavyko apmulkinti ištisas tautas (8)

Apšauti draugus balandžio 1-ąją gali kiekvienas, bet štai virtuoziškai suregzti išties...

Prancūzų šefas pademonstravo, kaip teisingai reikia paruošti midijas

Prancūzų šefas Olivier Criou pademonstravo, kaip teisingai reikėtų paruošti midijas. Jas jis...

Siaubingus laikus išgyvenęs miestas sugebėjo atsitiesti: šiandien turistus vilioja žemomis kainomis ir egzotiškais vaizdais (41)

Planuoti atostogų kelionę – tikras galvosūkis. Kokią kryptį pasirinkti, kiek finansų tam...

Kristina Brazauskienė atvirame interviu papasakojo apie onkologinę ligą, gyvenimą be velionio vyro ir vienatvę (166)

Po to kai paaiškėjo, kad pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos respublikos prezidento Algirdo...

Atsikratyti arba išvengti mimikos raukšlių – įmanoma užduotis specialistų patarimai

Vadinamosios juoko raukšlės – menki juokai, jei svajojate apie lygią it kūdikio odą. „Harpers...

Gyvai / LKL rungtynės: „Lietkabelis“ – Prienų „CBet“ tiesioginė rungtynių transliacija (2)

„Betsafe-LKL“ čempionatas prasideda ir Panevėžyje. Pirmose sezono namų rungtynėse vietos...

Elektromobilio istorija: kadaise buvo laikomas skirtu moterims ir konkuravo su arkliais (6)

Daugelis pritartų, kad vairuoti elektromobilį šiandien yra modernu, ir pažangu. Vis dėlto...

Kad kelionė nesibaigtų dar net neprasidėjusi: kada vien paso vaikui neužteks?

Pasibaigus vasarai, šeimos kelionių sezonas tęsiasi dar mažiausiai porą mėnesių. Šiandieninės...

Kokios leidžiamos glifosato normos, kada galima purkšti

Skaitytojai pasakojo pastaruoju metu itin dažnai girdintys kalbant apie herbicidą glifosatą, jo...