Labiausiai teršia transporto sektorius
Visam pasauliui kovojant su oro užterštumu ir siekiant mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį visuose ūkio sektoriuose, tą daro ir Lietuva. Imdama pavyzdį iš kitų valstybių, mūsų šalis priima mažiausių finansinių sąnaudų reikalaujančius sprendimus, kurie turėtų mažinti oro taršą ir klimato kaitą. Kokie tie sprendimai turėtų būti, nuolat diskutuojama ir tarpvalstybiniu, ir nacionaliniu lygmeniu.
Kaip Lietuva turėtų prisidėti prie klimato kaitos ir oro taršos mažinimo, ne viena mintis buvo išsakyta ir vasario pabaigoje Aplinkos ministerijoje surengtoje „Tvaraus judėjimo mieste: klimatas, oras, sveikata“ konferencijoje. Joje nuomonėmis keitėsi aplinkos ministerijos vadovybė, klimato kaitos ir oro taršos specialistai, kelių didžiausių savivaldybių atstovai.
Konferencijoje dalyvavęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas akcentavo, kad daugiausiai darbo tenka didžiųjų miestų savivaldybėms, kurios išdrįsta priimti netradicinius ir ne visada gyventojams patinkančius sprendimus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad labiausiai aplinką teršia ir klimato kaitai daugiausiai įtakos turi transporto sektorius. Todėl būtent šiam sektoriui savivaldybėms rekomenduojama skirti daugiausiai dėmesio.
„Didieji Europos miestai yra nusistatę labai aiškius tikslus. Pavyzdžiui, kai kuriuose miestuose uždraudžiami importuoti dyzeliniai automobiliai arba ribojamas automobilių įvažiavimas į tam tikras miesto dalis, kurių oras yra labiausiai užterštas. Tokie draudimai ar ribojimai yra pavyzdys, kad ne visais atvejais transporto taršos mažinimas reikalauja didelių investicijų“, – kalbėjo viceministras.
Konferencijoje taip pat buvo akcentuojama, kad transportas daro didžiausią įtaką oro taršai, nes didžiąją dalį ŠESD (pastarosios yra klimato kaitos sukėlėjos) sudaro anglies dioksidas (63 proc.), į aplinką patenkantis kartu su kitomis automobilių išmetamosiomis dujomis. Kitos ŠESD priskiriamos dujos yra metanas (6 proc.), fluorintos ŠESD (12 proc.), azoto suboksidas (19 proc.).
Gyventojus ragina atsisakyti nuosavų automobilių
Aplinkos ministerijos specialistai pažymi, kad, pavyzdžiui, 2016 metais transporto sektoriuje ŠESD Lietuvoje į atmosferą daugiausiai pateko dėl lengvųjų automobilių naudojimo (59 proc.). Sunkvežimių ir autobusų – 36 proc. ŠESD, furgonų ir lengvųjų sunkvežimių – 5 proc.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis, Aplinkos ministerija ragina didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybes imtis priemonių ir mažinti lengvųjų automobilių taršą. Vienas iš būdų, kaip tai padaryti, yra darnaus judumo planai, kuriuos 9 savivaldybės jau turi pasitvirtinusios, o kitos 9 savivaldybės, kuriose gyvena daugiau negu 25 tūkst. gyventojų dar rengia.
Konferencijoje „Tvaraus judėjimo mieste: klimatas, oras, sveikata“ buvo pristatytas Vilniaus darnaus judumo planas. Jo koordinatorė Kristina Gaučė akcentavo, kad, rengiant sostinės darnaus judumo planą, yra stengiamasi atsižvelgti į gyventojų įpročius ir suderinti komfortą su mažesne aplinkos tarša.
„Vilniuje yra rengiamas europietiškas planas, su aiškiu požiūriu į žmogų ir į jo svarbiausią vos ne prigimtinę galimybę rinktis: kelionę automobiliu (nuosavu ar dalijimosi, elektromobiliu ar tradiciniu), o gal vietoj jo kelionę – dviračiu (savo ar svetimu), VT (elektriniu ar tiesiog Euro 6 standarto), kelionę pėsčiomis ar visa ko kombinaciją“, – apie idėją pasakojo K. Gaučė.
Anot pašnekovės, tikimasi, kad, pagerinus sąlygas mieste keliauti viešuoju transportu ar kitu būdu, palikus nuosavą automobilį namuose, iki 2030 metų turėtų išaugti viešojo transporto naudojimas, kelionės mieste dviračiais ar pėsčiomis.
„Skaičius kelionių, atliekamų viešuoju transportu, išaugs iki 30 proc. (dabar 25,4 proc.), kelionių pėsčiomis – iki 29 proc. (dabar 24,5 proc.), kelionių dviračiais augimas prognozuojamas ambicingiausias, nuo 1,5 iki 7,5 proc., o dalijimosi automobiliais bus atliekama 2,5 proc. visų vilniečių kelionių (dabar 0,3 proc.).
K. Gaučės teigimu, Vilniaus darnaus judumo plane rengiama strategija iki 2030 metų, tačiau svarbiausia yra įgyvendinti artimiausius užsibrėžtus tikslus iki 2020 metų.
„Daug iniciatyvų įgyvendinama ir nelaukiant judumo plano, pavyzdžiui, perkami nauji autobusai, tiesiami dviračių takai ir kt.“, – pabrėžė Vilniaus darnaus judumo plano projekto koordinatorė.
Viešasis transportas žmonėms nepatrauklus
Tačiau Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio darnaus judumo planų projektų viena iš koordinatorių Ieva Markucevičiūtė sako, kad, norint paskatinti gyventojus daugiau naudotis viešuoju transportu, tik naujų autobusų neužtenka.
„Kauno autobusai kasmet turi atlikti keleivių apklausas dėl paslaugų kokybės. Nėra taip, kad atsiliepimai būtų prasti. Tačiau mažai ir objektyvių priežasčių, kodėl žmonės nesinaudoja ar mažai naudojasi viešuoju transportu. Nebus taip, kad jei savivaldybė įsigis daug naujų autobusų, gyventojai persės į viešąjį. Jeigu būtų taip paprasta, tai visame pasaulyje žmonės važinėtų tik autobusais. Daugiau reikia reklamos, konkursų, atrakcijų, švenčių“, – akcentuoja pašnekovė.
Tokios pačios nuomonės I. Markucevičiūtė laikosi ir dėl dviračių takų plėtimo. Anot jos, svarbu ne tik sukurti tinkamą ir patogią dviračių infrastruktūrą, tačiau ir pasirūpinti dviračių takų apšvietimu, dviračių saugyklomis viešosiose erdvėse ir miegamuosiuose rajonuose.
„Yra didžiulis iššūkis, kaip dviratį nusinešti į rūsį ar užsinešti laiptais į viršutinį aukštą. Todėl reikia dviračių saugyklų ar pan. Išeina daug priemonių, kurių reikia, kad žmonėms važinėjimas dviračiu būtų patogu ir patrauklu“, – aiškino specialistė.
Sieks natūraliai keisti judėjimo mieste įpročius
Konferencijoje „Tvaraus judėjimo mieste: klimatas, oras, sveikata“ pristatyti Kauno ir Klaipėdos darnaus judėjimo planų projektai taip pat atspindėjo svarbiausius Europos Sąjungos tikslus: mažinti transporto sukeliamą oro taršą, skatinant gyventojus naudotis viešuoju transportu, dviračiais ar ekologiškomis transporto priemonėmis. I. Markucevičiūtė pabrėžė, kad Kauno ir Klaipėdos darnaus judumo planai yra panašūs į Vilniaus – juose iškelti tie patys tikslai, kuriuos įgyvendinti pavedė Susisiekimo ministerija.
„Visų darnaus judumo planų struktūra yra vienoda, nes Susisiekimo ministerija yra patvirtinusi vienodą techninę užduotį. Tai užduočiai yra Europos Sąjungos gairės, taip pat yra rekomendacijos, kaip reikėtų daryti darnaus judumo planus daryti, todėl sakyti, kad viename mieste planuoti plėsti tik vieną transporto rūšį, būtų netikslinga. Todėl darnaus judumo planai yra panašūs visuose miestuose, tik atsižvelgiama į įvairias situacijas, kur yra didesnės problemos, galbūt vienam mieste bus daugiau priemonių dviračių takams tvarkyti, kitame – viešajam transportui“, – aiškina I. Markucevičiūtė.
Pasak pašnekovės, visi Lietuvos miestai, kurie ruošia darnaus judumo planus, tikisi pasiekti tokius pačius rezultatus, nors taikomos priemonės yra skirtingos: „Kaune norima paskatinti žmones daugiau vaikščioti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu ir, kad būtų efektyviau išnaudojamas viešasis transportas. Įgyvendinti tokias priemones, kad mieste mažėtų automobilių skaičius. Aišku, galima drausti, riboti, apmokestinti, bet mes laikomės tokios pozicijos, kad galima skatinti norimą elgesį: padaryti taip, kad būtų patogu važiuoti dviračiu ir žmonės natūraliai pakeis įpročius.“
Oro tarša yra pavojinga žmogaus sveikatai
Kaip jau buvo minėta, mažinti oro taršą būtina siekiant užkirsti kelią klimato kaitos stiprėjimui. Jeigu klimato kaita nebus mažinama, anot mokslininkų, pasekmės ateityje gali būti labai didelės. Prognozuojama, kad ekstremalių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių (uraganų, liūčių, viesulų, potvynių, sausros) mastas tik didės, gali blogėti geriamojo vandens kokybė, didės bado grėsmė. Be to, daugelis ekonomikos sektorių (žemės ūkis, miškininkystė, energetika, turizmas) yra priklausomi nuo klimato sąlygų, todėl klimato kaita tiesiogiai paveiks jų veiklą ir finansinę būklę, o oro temperatūrai pakilus 2,5 laipsniais (tiek turėtų pakilti pasaulinė oro temperatūra dėl klimato atšilimo), nespėjant taip greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų, 20 – 30 proc. augalų ir gyvūnų rūšių grės išnykimas.
Aplinkos viceministras akcentuoja, kad kasmet dėl oro taršos sukeltų sveikatos sutrikimų Europos Sąjungoje miršta daugiau nei 400 tūkst. gyventojų. Konferencijoje dalyvavusi Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Alina Rogoža pasakojo, kad aplinkos oro tarša sukelia arba sustiprina tam tikrų ligų požymius. Ji vardijo, kiek procentų žmonių miršta dėl aplinkos oro taršos sukeltų ligų: 40 porc. - išeminė širdies liga; 40 proc. - insultas; 11 proc. - lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL); 6 proc. - plaučių vėžys ir 3 proc. - ūmios apatinių kvėpavimo takų infekcijos vaikams.
Lietuva po truputį įgyvendina užsibrėžtus tikslus
Stengdamasi užkirsti kelią intensyvėjančiai klimato kaitai ir mažindama oro taršą, Lietuva vykdo Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos (NKKVPS) tikslus ir uždavinius, kurie buvo pristatytI minėtoje Aplinkos ministerijoje vykusioje konferencijoje.
NKKVPS patvirtinta LR Seimo 2012 m., nustato klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos teisiškai privalomus iki 2020 m. ir indikatyvius vidutinės trukmės (2030 m. ir 2040 m.) bei ilgalaikius iki 2050 m. tikslus ir uždavinius.
2015 m. gruodžio mėnesį Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje priimtas Jungtinių Tautų (JT) bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimas. Aplinkos ministerijos duomenimis, pirmą kartą istorijoje visuotiniam Paryžiaus susitarimui išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimo įsipareigojimus, apimančius 95 proc. pasaulinių emisijų, pateikė daugiau nei 180 šalių. Tarp jų ne tik išsivysčiusios, bet ir besivystančios šalys. 2016 m. balandžio 22 d. Niujorke įvykusioje pasirašymo ceremonijoje Lietuva kartu su kitomis 174 pasaulio šalimis susitarimą pasirašė ir lapkričio 4 d. jis įsigaliojo. Ši diena įėjo į pasaulio istoriją.
Šalys įsipareigojo siekti ilgalaikio klimato kaitos švelninimo tikslo, kad visuotinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginus su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir siekti, kad didėjimas neviršytų 1,5°C.
Kol kas labiausiai atsiliekame vykdant transporto ir žemės ūkio klimato kaitos švelninimo tikslus. Minėtuose sektoriuose kasmet didėjantis išmetamųjų ŠESD kiekis kelia nerimą: iki 2030 m. Lietuva turi užsibrėžusi tikslą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų iki 9 proc. (palyginus su 2005 metais).
