GRYNAS.lt primena, kad pirmiausia Lietuvos vėliavos fragmentas buvo užfiksuotas Šilutės, o vėliau ir Joniškio rajone.
Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis sako, kad skirtingų medžių lapai rudenį nusidažo skirtingomis spalvomis. Anot jo, sunku neapžiūrėjus iš arti nuspėti, kokie medžiai suformavo trispalvę, bet jis spėjo, kad geltonos spalvos gali suteikti beržų lapai, žalios – spygliuočiai medžiai, o raudoni gali būti klevų arba ąžuolų lapai.
Vis dėlto pašnekovas neatmetė tikimybės, kad tokia spalvų gama galėjo būti ir specialiai suformuota. Jis teigė, kad užsienyje tokia praktika taikoma.
„Tai gali būti žmogaus sukurtas parkas, kuriame žaidžiama su spalvomis. Tai tikrai gali būti dendrologinis rinkinys. Pasaulyje tikrai yra tokių pavyzdžių. Tiesa, dažniausiai norimi fragmentai matyti iš paukščio skrydžio“, - aiškino specialistas.
Galiausiai jis pridūrė, kad auksinio rudens metas jau baigiasi. A. Davenis aiškino, kad medžiai jau greitai numes auksinius savo lapus: „Klevai mums suteikia daugiausiai spalvų, bet jie šiuo metu labai intensyviai meta lapus. Užterštesnėse vietose lapų beveik jau nėra. Kalbant apie liepas, vienos jau numetusios, o kitos dar turi lapus. Šiais metais ruduo kitoks – jis šiltas ir šalnos dar visai neseniai pasirodė. Šiemet spalvotus lapus matome žymiai ilgiau.“
GRYNAS.lt Salantų regioninio parko ekologė Rimantė Vitkauskaitė yra sakiusi, kad lapų spalvos kitimas yra cheminės būsenos variacija. Lapai kaip struktūrinis audinys yra sudarytas iš elementų – karotinoido ar antociano, o pigmentas chlorofilas juos tarsi įlaminuoja. Vėliau, jam nykstant dėl oro sąlygų kaitos, ima ryškėti, kurių elementų lapai turi daugiau. Dėl to ir to paties medžio lapai gali pasidabinti skirtingomis spalvomis.
„Lapai žali, todėl, kad juose pilna chlorofilo. Ši medžiaga lapams padeda vykdyti fotosintezę ir gaminti deguonį. Rudenį vėstantis oras paveikia lapuose esančią veikliąją medžiagą ir šis pigmentas skyla į karotinoidus ir antocianus, kurie atsakingi už naujų spalvų susidarymą“, - tuomet teigė ekologė.
Karotinoidai lapuose nulemia geltoną, o antocianai – rausvą spalvą. Naujos spalvos susidarymui didelę reikšmę gali turėti ir temperatūrų skirtumai. „Čia panašiai kaip verdant kiaušinį. Lapų deformacija vyksta nuo karščio ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui - gelsvų“, - yra sakiusi specialistė.
