Liepos 5-ą dieną Nidos paplūdimyje poilsiautojai turėjo galimybę pasigrožėti retu reginiu – į paplūdimį įrisnojo briedė. Tuo metu šalia buvę žmonės ne atsitraukė, o griebėsi mobiliųjų telefonų ir ėmė filmuoti. Tačiau didžiulio gyvūno toks dėmesys neišgąsdino. Šiek tiek įbridusi į jūrą briedė pasuko link kopų, kartais stabteldavo ir karpė ausimis.
Nebe pirmus metus Neringoje atostogaujantys žmonės prisimena, jog anksčiau pamatyti briedį ar šerną šiame regioniniame parke nebuvo nieko nuostabaus. Drąsi šernų šeimyna buriuodavosi prie pat kelio į Nidą ties Preila ir gana agresyviai reikalaudavo maisto. Galiausiai jie patraukė į paplūdimius ir nesislapstydami skanaudavo šiukšliadėžėse išmestus maisto likučius, jas išvartydavo. Šernų skaičių šioje teritorijoje galiausiai teko reguliuoti šautuvais. O kaip su briedžiais?
Jokio baikštumo - pagrindinė briedžių bėda
Lietuvos gamtos fondo valdybos narys, žinduolių specialistas Alius Ulevičius teigė, jog Kuršių Nerijoje briedžių neturėtų būti nei stipriai padaugėję, nei sumažėję.
„Tiesiog jis išėjo į tą vietą, kur daugiau žmonių, briedžiai tapo labiau pastebimi, dėl to susidaro įspūdis, kad gal jų pagausėjo. Briedžiai nėra baikštūs, nebėga nuo žmonių – galbūt tai pagrindinė jų bėda. Žemyninėje dalyje dėl to neretai yra apšaudomi brakonierių“, - teigė A. Ulevičius.
Gražių ir didingų gyvūnų populiacija neauga taip sparčiai, kaip norėtųsi. Jei šernų skaičius nacionaliniame Kuršių Nerijos parke per metus gali padvigubėti, tai briedės atsiveda vos vieną – du jauniklius, be to, jos ilgai bręsta.
Briedžiai linkę priprasti prie žmonių
GRYNAS.lt prisiminė briedę Meilę, kuri buvo per stipriai pripratusi prie žmonių. Ji taip pat buvo paleista Smiltynėje, tačiau netrukus iškeldinta į A. Boso elnyną Karklėje dėl per dažno sekiojimo žmonėms iš paskos kaulijant maisto.
„Tai gali būti dar vienas faktorius, kodėl briedžius matome dažniau. Jie pripranta prie žmonių ir dar blogiau, jei briedė taip pripratina ir savo jauniklius. Mano požiūriu, tai neigiamas dalykas. Briedis turi būti miške. Vilniuje turėjome atvejį, kai briedis įžengė į darželio teritoriją, vėliau pradėjo blaškytis ir ėmė kelti grėsmę visiems ten buvusiems“, - teigė A. Ulevičius.
Vyras pridūrė, jog briedžiai į paplūdimį traukia retai.
„Sūrus vanduo galbūt juos traukia, nes briedžiams, kaip ir kitiems kanopiniams, reikia mineralų“, - svarstė Lietuvos gamtos fondo valdybos narys.
GRYNAS.lt ne kartą rašė apie Klaipėdoje šeimininkaujanti briedžių šeimyną, kuri atklysta pasiganyti ir vaikų žaidimo aikštelėje.
Vienas paskutinių vaizdo įrašų:
Briedis - stambus elninių šeimos žinduolis. Nugara, šonai ir krūtinė vasarą durpių spalvos, papilvė, apatinė ir vidinė kojų dalys baltos. Žiemą kailis truputį šviesesnis, pilkšvesnis. Vasarą gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, žiemą dažniausiai pušynuose.
Nors briedis stambus, tačiau labai judrus žvėris ir labai pasitikintis aplinkiniais, dėl to lengvai nušaunamas, ypač dabartinių gerai ginkluotų brakonierių. Žiemą briedžiai gyvena mišriais pulkais. Poruojasi rugpjūčio pabaigoje-spalio pradžioje. Nėštumas – 7,5-8 mėnesiai. Jauniklius (1-2, kartais 3) atsiveda gegužės-balandžio mėnesiais. Jaunikliai oranžiškai rudos spalvos, labai ilgomis kojomis, pirmomis dienomis silpnokai vaikšto. Pienu maitinami apie 3,5-4 mėnesius, žolę pradeda ėsti jau kelių dienų amžiaus.
Minta augaliniu maistu: medžių šakomis, lapais, žieve, pumpurais bei žolėmis. Taip pat grybais. Žiemą, susitelkę pušų jaunuolynuose, nukandžioja ištisus pušelių plotus. Per parą suėda iki 13 kg pašarų.
