aA
Gamtininkai labai dažnai kalba apie nykstančias žinduolių ir paukščių rūšis. Tačiau neretai pamirštami ne ką mažiau svarbūs organizmai – varliagyviai. Į Lietuvos raudonąją knygą jų yra įtraukta net 5 rūšys. Kokios jos, kokių gamtinių sąlygų joms reikia, ir kaip jos saugomos?
Ką daryti, jeigu Jūsų tvenkinyje apsigyveno saugomas varliagyvis?
Ką daryti, jeigu Jūsų tvenkinyje apsigyveno saugomas varliagyvis?
© DELFI montažas

Lietuvoje saugomos 5 varliagyvių rūšys

Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos 5 varliagyvių rūšys: raudonpilvė kūmutė, žalioji rupūžė, nendrinė rupūžė, europinė medvarlė, skiauterėtasis tritonas. Kaip pasakoja Lietuvos herpetologų draugijos pirmininkė, gamtosaugininkė, varliagyvių specialistė Dalia Bastytė-Cseh, vienos varliagyvių rūšys, įtrauktos į saugomų rūšių sąrašą, yra nykstančios, kitos – retos.

„Tos, kurių skaičius mažėja, yra nykstančios, kitos – retos, pavyzdžiui, medvarlės. Prie nykstančių rūšių medvarlių priskirti negalima, nes paprastai jos gyvena šiek tiek šilčiau nei Lietuvoje, o dabar mūsų klimatas kaip tik šiltėja iš tikrųjų joms sąlygos gerėja“, – aiškina D. Bastytė-Cseh.

Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina)
Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina)
© Wikimedia Commons nuotr.

Tačiau tiksliai suskaičiuoti varliagyvių, pasak pašnekovės, yra neįmanoma. Nors retos varliagyvių rūšys yra nuolat stebimos, tačiau, pirmiausia, nėra žinomos visos jų buveinės, antra – jų skaičius nuolat kinta priklausomai nuo gamtinių sąlygų.

„Jeigu būna nepalanki žiema, jų atsikelia po žiemos įmygio daug mažiau, o jei būna geras pavasaris, daug vandens, tai jų prisiveisia ir vėl būna labai daug. O jei nepalanki žiema ir nepalankus pavasaris, tai populiacija gali dar labiau sumažėti, kasmetiniai svyravimai skaičiaus yra. Todėl varliagyvių populiacija skaičiuojama pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, pagal skaičiaus pasikeitimus per kelis dešimtmečius. Daugėja jų ar mažėja. Yra tam tikros vietos, kurios yra žinomos ir stebimos“, – pasakoja gamtosaugininkė.

Bufo viridis - žalioji rupūžė
Bufo viridis - žalioji rupūžė
© Wikimedia Commons

Didžiausia grėsmė – buveinių nykimas

Visoms varliagyvių rūšims, anot D. Bastytės-Cseh, reikia sausumos ir seklių, šiltų vandens telkinių. Gamtosaugininkė pabrėžia, kad vandens telkiniai neturi būti apaugę medžiais, kad ant vandens telkinio nekristų šešėlis.

„Vandens telkiniai turi būti seklūs, ir yra labai gerai, kai kas keletą metų toks vandens telkinys vasaros pabaigoje išdžiūsta ir sunyksta visi plėšrūnai, kurie maitinasi varliagyvių buožgalviais (žuvys, plėšrūs bestuburiai, tokie kaip laumžirgių lervos). Nes jeigu vandens telkinyje gyvena ir žuvys, tai retoms varliagyvių rūšims vietos nebelieka“, – tikina varliagyvių specialistė.

Ji tęsia, kad didžiausia grėsmė varliagyviams – buveinių nykimas. Varliagyviams palankios buveinės (kūdros) dažnai būna dirbtinai nusausinamos arba atvirkščiai – dar labiau pagilinamos, tačiau tokiose tvenkiniuose apsigyvena jau kitos varliagyvių rūšys, pavyzdžiui, rupūžės.
„Rupūžės pasilieka gilesniuose telkiniuose, kūdrose, kuriose yra žuvų, jų buožgalvių žuvys neėda ir jos gali gyventi su žuvimis“, – aiškina D. Bastytė-Cseh.

Nendrinė rupūžė (Bufo calamita) aut. Remigijus Račas
Nendrinė rupūžė (Bufo calamita) aut. Remigijus Račas
© LGF

Gamtosaugininkė įvardija dar kelis varliagyvių populiacijai įtaką turinčius veiksnius. Pasak D. Bastytės-Cseh, vis dar didelė problema išlieka varliagyvių mirtingumas keliuose.

„Jos žiemoja vienur, o veistis keliauja kitur, ir jeigu pakeliui pasitaiko kelias, pavyzdžiui, automobilių kelias, tai žūva tūkstančiai varliagyvių“, – tikina gamtosaugininkė, pridurdama, kad varliagyviams įtakos turi ir aplinkos užterštumas. Mat, varliagyviai kvėpuoja ir per odą, todėl teršalai patenka tiesiai į jų organizmą.

Už saugomų varliagyvių naikinimą gresia atsakomybė

Ieškodami sau palankių buveinių, varliagyviai dažniausiai gyvena regionuose, kuriuose yra daug šlapynių. D. Bastytė-Cseh akcentuoja, kad šiems organizmams reikalingos teritorijos, kuriose mažai vystomas žemės ūkis. Kaip vieną geriausių regionų varliagyviams gyventi, mokslininkė įvardija Lazdijų rajoną.

„Varliagyviai dažnai gyvena ten, kur mažiau žemės ūkio, kur kalvotesnis dirvožemis. Ten ir melioracija nebuvo pradėta, nes kalvotas reljefas trukdė įgyvendinti žemės ūkį. Tai Lazdijų rajonas yra puiki vieta“, – aiškina gamtosaugininkė.

Tiesa, dviem varliagyvių rūšims, kurios yra saugomos ir kitose Europos Sąjungos šalyse (raudonpilvė kūmutė ir skiauterėtasis tritonas), steigiamos specialios europinės saugomos teritorijos Natura 2000.

„Tose teritorijose vykdomi gamtotvarkos darbai: kūdrelių palaikymas, Vidurio Lietuvoje net buvo veisiamos kūmutės, Pietų Lietuvoje tritonams, kūmutėms, medvarlėms ir saugomoms rupūžių rūšims iškasta nemažai kūdrų. Medvarlės saugomos viename nacionaliniame draustinyje“, – pasakoja D. Bastytė-Cseh.

Europinė medvarlė /  Irmos Maciulevičienės nuotr.
Europinė medvarlė / Irmos Maciulevičienės nuotr.
© LGF nuotr.

O jeigu nutiko taip, kad reta varliagyvių rūšis apsigyveno privataus asmens iškastoje kūdroje, gamtosaugininkė rekomenduoja apie tai pranešti gamtininkams bei sudaryti visas sąlygas varliagyviams išgyventi.

„Už Raudonąją knygą įtrauktų varliagyvių naikinimą žmonėms gresia atsakomybė. Jeigu pas žmones gyvena saugomų varliagyvių rūšių individai, apie juos visada galima pranešti gamtosaugininkas, tokie duomenys labai svarbūs ir įdomūs. Ypač, jei dar ir nuotrauką prisega, nes būna, kad žmonės ir sumaišo. Galima pranešti ir man. O kaip saugoti, tai pirmiausia neprileisti žuvų.

Tai yra dalykas, kuris nereikalauja žmogaus pastangų. Be abejo, negilinti kūdros. Jeigu kūdra labai apauga gluosniais ar pan. ir susidaro daug pavėsio, būtų labai gerai palaikyti ją atvirą“, – kaip išsaugoti retą varliagyvių rūšį privačioje kūdroje paaiškina D. Bastytė-Cseh.

Mokslininkė priduria, kad saugant varliagyvius labai svarbu jų migracijos metu stengtis nesuvažinėti migruojančių varliagyvių.

Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) aut. Merike Linnamagi
Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) aut. Merike Linnamagi
© LGF nuotr.

Varliagyvių apsaugai įrengė atitvarus

Kone su visais varliagyvių išsaugojimo iššūkiais susiduria Veisiejų regioninis parkas, kuriame, anot parko ekologės, šiuo metu laikiniai einančios ir direktorės pareigas, Irmos Maciulevičienės, gyvena visos saugomos varliagyvių rūšys.

„Visos rūšys, kurios yra įrašytos į Raudonąją knygą, mūsų parke gyvena. Labiausiai mes stebime skiauterėtąjį tritoną, raudonpilvę kūmutę. Pastebime ir česnakes, žaliąsias, nendrines rupūžes, be abejo, europines medvarles“, – varliagyvius, gyvenančius Veisiejų regioninio parko teritorijoje vardija I. Maciulevičienė.

Dėl varliagyvių gausos parko darbuotojai ir vietovės gyventojai turėjo imtis tam tikrų varliagyvių apsaugos priemonių. Viena jų – apsauga migracijos metu.

„Varliagyvių apsauga dažniausiai vyksta migracijos metu. Kelyje Lazdijai – Leipalingis, viename kelio ruože, pastoviai vykdavo varliagyvių migracija, kurios metu žūdavo didelis kiekis varliagyvių. Tai mes įsirengėme atitvarą ir dvi pralaidas varliagyviams. Penkerius metus aš vykdžiau apskaitą ir stebėjau, ar tokios priemonės pasiteisino. Rezultatas išties džiugino“, – patirtimi dalijasi Veisiejų regioninio parko ekologė.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
4.8750

Instaliaciją „Ghost Forest“ sudaro 49 pliki Atlanto baltieji kedrai (1)

Architektė ir menininkė Maya Lin Niujorke įrengė savo pirmąją laikiną ekspoziciją, kad...

Kauno botanikos sode pražydo apie 500 rūšių tulpių: tarp jų - ir dvi lietuviškais vardais

Vos kelios vasariškos šilumos dienos – ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sodo...

Sraigių rinkimo metas: aplinkosaugininkai primena, kaip neužsidirbti baudos

Pavasarį atšilus orams ir pasirodžius lietui, prasideda sraigių rinkimo sezonas. Vynuogines...

Viktorija Dačinskaitė | D+

Saulius rūsyje aptiko didžiulių vorų: baiminasi, kad gali būti nuodingi

Grynas skaitytojas Saulius redakcijai atsiuntė įspūdingo dydžio voro nuotrauką. „Rūsyje ir...

Vilniaus miesto ir rajono ežerai bei upės pasipildė per 18 tūkst. įvairių žuvų (5)

Praėjusią savaitę, Žuvininkystės tarnybos specialistams įžuvinant Vilniaus miesto ir rajono...

Top naujienos

Raskevičius: mano bendruomenės žmonės šiuo metu jaučiasi įbauginti (15)

Artėjant šeimos gynimo maršui skirtingų politinių stovyklų politikai sutinka, kad toks renginys...

Avulis: būsto įsigijimas gali tapti tik turtingųjų privilegija (88)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka kaista – per pirmus keturis metų mėnesius būsto kainos smarkiai...

Nausėdos ir konservatorių kova įgijo naujų aspektų: Gabrieliui Landsbergiui tai nepatiktų (87)

Lietuvoje verda politinės aistros, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos Vadovų taryboje (EVT)...

Vytenis Miškinis | D+

Mįslingoje baikerio dingimo istorijoje klausimų iki šiol – daugiau nei atsakymų

Iki šiol neįminta bene didžiausia pastarojo dešimtmečio mįslė - baikerio Aivaro Kilkaus...

Šeimų maršo Vilniuje lauks siurprizas – trys antimitingai (210)

Šeštadienį rengiamos trys akcijos prieš šeimų gynimo maršą, tai „Delfi“ patvirtino...

Narkotikų politiką Lietuvoje užsimojusiai keisti Danielei – tvirtas užnugaris: siūlo ties tuo nesustoti (338)

Įvairios valstybinės institucijos ragina politikus ne tik priimti sprendimus dėl mažo kiekio...

Atsakė, kam, grįžus iš užsienio, saviizoliacija privaloma, o kam ne (115)

Kelionių sezonas skatina žmones domėtis, kam reikėtų izoliuotis, grįžus iš užsienio šalių...

Dėl Izraelio ir palestiniečių – visaverčio karo grėsmė „Hamas“ skelbia paleidęs 15 raketų Izraelio branduolinio reaktoriaus link (162)

Nepaliaujamas raketų leidimas iš Gazos Ruožo ir įsiplieskę susirėmimai tarp žydų ir arabų...

Budeliai prieš mirtininkus: „Žalgiris“ – „Pieno žvaigždės“ tiesioginė transliacija (1)

Mirties nuosprendis – taip Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ treneris Gediminas Petrauskas...

Lietuvos paplūdimiai jau beveik paruošti vasaros sezonui: poilsiautojų patogumui – nauji takeliai, fontanai ir švara

Artėjant vasaros sezonui BĮ „ Klaipėdos paplūdimiai “ įnirtingai ruošiasi poilsiautojų...