Pusiaužiemis – posūkis į pavasario pradžią

Sulaukėme pusiaužiemio. Šiandien ta diena, kai kiekvienas panorėjęs gali tapti meteorologu ir sužinoti prasidedančios antrosios žiemos pusės orus.

Spėjimas pagal ženklus

Smalsaujantiesiems, kokius orus teks kęsti dar pusantro mėnesio, tereikia nuėjus į mišką susirasti barsuko urvo landą ir pasižiūrėti – išlįs gyvūnėlis į lauką ar ne.

Landos nesuradus, barsuko elgesį galima ir taip nuspėti. Jeigu sausio 25-osios popietė saulėta, išlindęs barsukas pamatys savo šešėlį ir šmurkštelės atgal, reiškia sniegas greitai prasmegs, bus ankstyvas pavasaris. Jeigu diena apniukusi, barsukas, kiek pasivaikščiojęs, grįš ir versis ant kito šono dar ilgai miegoti – pavasario teks palūkėti.

Pagal senolių ilgamečius stebėjimus, jeigu šios dienos popietė bus saulėta, laukia graži ir dosni vasara. Jeigu ji labai debesuota – metai bus liūdni, nes labai padaugės mirčių. Sniegas ar lietus reikš tuščias kišenes, nes šie gamtos reiškiniai – didelio pabrangimo pranašai. Siaučiantis stiprus vėjas gali atpūsti neramius metus.

Gamta pakeitė prognozes

Beveik keturis dešimtmečius orus ne kaip mėgėjas, o kaip profesionalas stebintis Panevėžio hidrometeorologijos stoties viršininkas Rimantas Andrašiūnas nei barsuko vartymusi, nei kitokiomis senolių prognozėmis netiki. Sako: jei kuri ir išsipildo, tai greičiausiai atsitiktinai.

„Dėl intensyvios žmonių veiklos vyksta didžiulė klimato kaita, pasikeitė visa gamta, tad nebegalima iš senovės atėjusių prognozių laikyti patikimomis“, – sako viršininkas.
Tiesa, kai kuriems pastebėjimams meteorologas pritaria. Gyvūnų, paukščių elgesys, pasak R. Andrašiūno, gal ir gali būti pranašiškas.

„Štai, pavyzdžiui, sakoma, kad jeigu kiškiai artėjant žiemai būna riebūs, užsiaugina storą riebalų sluoksnį, šernai gerai įmitę, bus šalta žiema. Jeigu bebrai didesnes užtvankas tvenkia, teritorijas plečia – bus sausra. Taip dažnai ir atsitinka“, – pastebėjo meteorologas.

Daugiau kaip šimtą metų

Vis dėlto patikimiausios orų prognozės – profesionalių meteorologų ilgalaikių stebėjimų analizės rezultatas. Dabar, kaip teigia R. Andrašiūnas, ilgalaikių tikslių prognozių meteorologai nebeatlieka. Konkrečios prognozės sudaromos savaitei į priekį ir kas tris valandas dar tikslinamos.

Rimantas Andrašiūnas

© "Panevėžio balsas"

„Galima pasitikėti tik Lietuvos meteorologijos tarnybos prognozėmis, nors galima išgirsti ir kitokių. Pasaulyje yra prisisteigę įvairių privačių orus bandančių spėti firmų“, – sako R. Andrašiūnas.
Panevėžyje orai pradėti stebėti ir jų rezultatai fiksuojami nuo 1900 metų. Per tiek laiko daug kas pasikeitė, tačiau pagrindiniai principai, kuriais remiantis dirbama, išliko – tai oro, žemės, giluminės temperatūros, vėjo greičio ir krypties, drėgmės matavimai, debesų formos stebėjimai ir kt.

Be gyvsidabrio termometrų

Per ilgus R. Andrašiūno darbo metus pasikeitimų būta nedaug. Pačios įspūdingiausios reformos prasidėjo neseniai – praėjusį rudenį, permainos intensyviai vykdomos.

„Netrukus žmones pakeis elektroninė technika“, – neabejoja Panevėžio meteorologų vadovas.
Šiuo metu stotyje dirba 5 meteorologai, bet po poros trejeto metų jų gali likti vienas ar du.
Žmones pakeisianti moderni automatizuota suomiška įranga jau pradėta montuoti ir derinti. Ji sudėta iš įvairių atskirų prietaisų; kiekvienas jų turi savo paskirtį. Visos prietaisų dalys montuojamos lauke, o rezultatai bus matomi pastato viduje, kompiuterio ekrane. Duomenys automatiškai bus lyginami, priimami sprendimai.

Baigus įrangos montavimo darbus dauguma senųjų prietaisų bus pašalinta, nebeliks termometrų su gyvsidabriu, giluminių termometrų, kritulių matuoklių ir kitų ilgus metus tarnavusių prietaisų.
Šalyje jau yra penkios tokios modernios meteorologijos stotys, kuriose baigiama montuoti ar jau sumontuota žmones pakeisianti įranga.

Tiko sniego mėgėjams

Pradėjus veikti naujajai įrangai meteorologams nebereikės budėti visą parą, darbus atliks technika. Panevėžio meteorologai oro prognozių nesudarinėja. Tačiau budėti naktimis jiems kol kas taip pat reikia.

Kokia bus kita šios žiemos pusė, R. Andrašiūnas nespėlioja. Pirmąją žiemos pusę jis apibūdina kaip sniegingą ir malonią, palankią rogučių, slidžių mėgėjams. Nebuvo didelių šalčių, ne taip, kaip praėjusią žiemą.

Vieną išskirtinį šios žiemos bruožą meteorologas sako pastebėjęs, tai permainingą ir nepatikimą ledą ant upių ir ežerų. „Storo ledo nėra niekur, todėl žmonės turėtų būti atsargūs“, – įspėjo R. Andrašiūnas.

Vidutinė šio sausio temperatūra numatyta vienu laipsniu žemesnė už vidutinę daugiametę – 5,1 laipsnio šalčio. Krituliai artimi vidutiniams – 42 mm.
Meteorologai teigė, kad šiandien bus švelniai žiemiški orai, gali pasnigti, pustyti.

Pusiaužiemis

Sausio 25-oji, pusiaužiemio diena, anksčiau turėdavo ir mistinę prasmę. Žmonės tą dieną laikydavosi kai kurių prietarų. Pavyzdžiui, stengdavosi tą dieną nevažiuoti į mišką malkų, nes manydavo, jog vasarą dėl to gyvatės gali pradėti į sodybą šliaužti.

Senoliai manydavo, kad tą dieną geriau neverpti, nekaršti vilnos, nes vilnonius dirbinius gali kandys užpulti. Taip pat manyta, jeigu tą dieną nevalgysi bulvių, tai kitam derliui jos augs gražios, nekirmys.

Ūkininkai eidavo pašarų apžiūrėti, įsitikinti ar jų dar užteks. Derėdavo ir obelis sode papurtyti, iš miego pažadinti. Juk prasidėjo antroji žiemos pusė – posūkis į laukiamo pavasario pradžią.