Nors komentaruose gyventojai ginčijosi audinė tai ar žebenkštis, gamtininkas Deividas Makavičius patvirtino – audinė. Galimai gyvūnas pabėgo iš fermos, kur jie auginami dėl kailio.
Audinės, kaip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, priklauso kiauninių šeimos žinduolių pogenčiui, yra 2 rūšių. Gyvūno ilgis 28–45 cm, uodegos 12–18 cm, masė 500–1500 gramų. Kūnas plonas, ištęstas, kojos trumpos, pirštai sujungti plaukiojamąja plėvele. Kailis rudas, švelnus ir tankus.
Audinės minta įvairiais smulkiais vandens ir sausumos gyvūnais. Veda 3–10 jauniklių, kurie lytiškai subręsta po metų. Gyvena urvuose, prie vandens. Gerai plauko ir nardo.
Europinė audinė paplitusi Europoje ir Vakarų Sibiro pietinėje dalyje. Šviesiai ruda, pasmakrė ir abi lūpos baltos. Lietuvoje labai reta arba visai išnykusi.
Kanadinė audinė paplitusi Šiaurės Amerikoje, aklimatizuota daugelyje Europos ir Šiaurės Azijos vietų. Tamsiai ruda, balta tik apatinė lūpa ir pasmakrė. Didesnė už europinę audinę.
Gyvūnai auginti fermose, XIX a. pabaigoje atvežti į Europą, 1930 m. – į Lietuvą.
Selekcijos būdu išvesta daugiau kaip 100 kanadinės audinės spalvinių variacijų.
Lietuvoje kanadinių audinių 1950 m. buvo paleista Zarasų ir Utenos, 1953 m. – Ukmergės ir Anykščių rajonuose. XX a. pabaigoje jos buvo paplitusios daugelyje vietų, buvo svarbios kailių verslui. XXI a. pradžioje kanadinė audinė įtraukta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą.
Dėl maisto ir teritorijos konkuruoja su europine audine ir ją visiškai išstumia.
Europoje dėl jų nyksta jūrinių, mažėja kai kurių vandens paukščių populiacijos, kyla grėsmė daugeliui ant žemės perinčių paukščių populiacijų (viena kanadinė audinė gali sunaikinti visą ant žemės perinčių paukščių koloniją).
Audinės daro nuostolių žuvivaisos ūkiams, paukštynams ir avių fermoms. Perneša aleutinės ligos ir gripo virusus. Lietuvoje kanadinė audinė medžiojama visus metus.