Nuotraukose įamžinti skiauterėtieji tritonai.
Herpetologas Gerardas Paškevičius Grynas.lt yra pasakojęs, kad skiauterėtieji tritonai yra uodeguotieji varliagyviai savo išvaizda primenantys driežus. Anot jo, skiauterėtasis tritonas yra didžiausia tritonų rūšis – suaugėliai gali siekti 16–17 cm ilgį. Ši rūšis yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Herpetologo teigimu, skiauterėtųjų tritonų oda yra karpuota, ant pilvo matosi nesimetriškos dėmės. Pagal šias dėmes juos lengva atskirti nuo paprastųjų tritonų, kurių pilvinės dėmės simetriškos.
Anot jo, įprastai skiauterėtojo tritono vandens buveinės plotas siekia 25 – 1500 kvadratinių metrų. Didesniuose vandens telkiniuose jie negyvena, nes ten jiems yra per didelė konkurencija dėl ėdesio, taip pat didesnių tvenkinių vanduo dėl didesnio ploto lėčiau įšyla ir yra vėsesnis, todėl šiems varliagyviams sunkiau veistis.
Specialisto teigimu, skiauterėtųjų tritonų paplitimo tyrimai rodo jų prieraišumą vandens telkinio dugnui, padengtam smėliu arba moliu, o ne dumblu ar durpėmis. Herpetologas sako, kad šio tritono mitybos racioną sudaro įvairūs smulkūs bestuburiai: dėlės, lervos, smulkūs moliuskai ir įkritę į vandenį vabzdžiai.
Jeigu tritonai neturi galimybės išlipti iš rūsio, gamtininkas sako, kad juos tikrai reikia nunešti prie vandens telkinio. Tik tą geriau daryti sutemus, kad paukščiai jų nesugaudytų. Į patį vandenį jis siūlo gyvūnų nepaleisti, geriau palikti prie vandens radus kokį nuvirtusį medį ar šakų krūvą.
Lietuvos raudonosios knygos duomenimis, skiauterėtųjų tritonų aptinkama visuose Lietuvos regionuose, išskyrus Kuršių neriją, o daugiausiai žinomų radaviečių yra Pietų, Rytų ir Vidurio Lietuvoje.
